Darfūro krizė: Skirtumas tarp puslapio versijų

{{cleanup}}

 

Vienoje ginkluoto konflikto pusėje – Sudano armija ir atsargos kariuomenė „[[Janjaweed]]“, sukomplektuota daugiausiai iš arabų klajoklių „Baggara“ genčių. Jos gyvena šiauriniame Rizeigat regione ir užsiima kupranugarių veisimu. Kitoje pusėje kaunasi skirtingos sukilėlių grupuotės. Iš jų didžiausios – „[[Sudano išlaisvinimo judėjimas]]“ (angl. ''Sudan Liberaton Movement'') bei „[[Teisingumo ir lygybės judėjimas]]“ (angl. ''Justice and Equality Movement''), į kurią žmonės daugiausiai surinkti iš žemę dirbančių „Fur“, „Zaghawa“ ir „Massaleit“ etninių grupių.

Kovotojai apkaltino prezidento [[Omaro al-Bashiro]] vyriausybę nesirūpinant Darfūro regionu, užtariant arabus ir engiant juoduosius afrikiečius. Apie 60 proc. gyventojų regione yra ūkininkai, kurių dauguma – klajokliai kerdžiai.

 

 

== '''Humanitarinė krizė''' ==

Vyriausybės ir „Janjaweed“ išpuoliai prieš ne „Baggaros“ genties civilius sukėlė didžiulę humanitarinę krizę. Aukų skaičius nuolat svyruoja ant šimtų tūkstančių ribos. [[Jungtinės Tautos]] (JT) apytiksliai skaičiuoja, kad nuo smurto ir ligų Darfūre jau mirė 450 tūkst. žmonių . Daugelis ne vyriausybinių organizacijų vartoja skaičius nuo 200 iki daugiau nei 400 tūkst. Taip pat teigiama, kad nuo 2006-ųjų spalio savo namus buvo priversti palikti 2,5 milijono Darfūro regiono gyventojų .

 

 

Įkalindama bei žudydama liudininkus nuo 2004-ųjų, Sudano vyriausybė informaciją apie konfliktą „sulaikė“. Be to, teigiama, kad kliudydama žurnalistams ir kartais juos suimdama, šalies valdžia kurį laiką sugebėjo nuslėpti, kas iš tiesų vyksta regione.