Lapynų dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Šilutė|Šilutę]], Sendvarį ir karališkąjį Lapynų palivarką [[1732 m.]] valdė riterių, [[XIV amžius|XIV a.]] pr. atkeliavusių į [[Prūsija|Prūsiją]], palikuonis, leitenantas ''[[Johann Friedrich von Radeke]]'', gimęs [[1695 m.]] ''Pilupėnuose (dab. Newskoje).'' Karalius [[Frydrichas Vilhelmas I|Friedrichas Wilhelmas I]] draudė kilmingiesiems nuomotis dvarus, todėl ''Radeke'' turėjo atsisakyti titulo ir pakeisti pavardę - – jis pasivadino ''[[Radtke]].'' Jis vedė vienuolikmetę tarėjo Wernerio dukrą Luizą Reginą. Mirus vyrui, ji [[1753 m.]] ištekėjo už tarėjo Rautenbergo, o šiam mirus - – už amtmono Schlemüllerio. Jos sūnus iš pirmos santuokos ''[[Ewald Radtke]]'' (gimęs [[1741 m.]]) [[1763 m.]] tapo [[Šilutė|Šilutės]] domeno valdytoju ir perėmė Lapynų palivarką, kuris buvo labai nukentėjęs nuo rusų kariuomenės dalinių [[1757 m.]]

[[1765 m.|1765 m]]. iki tol [[Šilutė|Šilutės]] domenui priklausiusį Lapynų palivarką karalius [[Frydrichas II (Prūsija)|Friedrichas II]]. išnuomojo Rautenburgo dvaro administratoriui C. G. Brekowui – trims laisviems nuo mokesčių metams, o po to – už 133 talerių metams. Tuo metu Lapynų palivarką sudarė 6 ūbai pagal ''Olecko'' matavimo sistemą (1 ūbas = 15,648351 ha) ir 20 margų pagal ''Olecko'' matavimo sistemą (1 margas = 0,521612 ha). Tas pats savininkas valdė ir Šviedrių (Švedernų) kaimą ''(vok. Peter-Schwedern),'' kuriame ''p''rieš [[Septynerių metų karas|Septynerių metų karą]] gyveno 6 valstiečiai, o po karo buvo belikusios tuščios trobos.

''Caspar Georg Brekow'' [[1767 m.]] Lapynų palivarką ir Šviedrių kaimą už 3060 talerių pardavė ''Johann Friedrich Hille'' ir jo žmonai ''Maria Elisabeth geb. Weißermel''. [[1780 m.]] jie Lapynus pardavė ''Funkui.'' [[Lapynai|Lapynų]] ir [[Norkaičiai (Šilutė)|Norkaičių]] (vok. ''Norkeiten)'' dvarus 1801 m. paveldėjo ekonomijos tarybos narys ''Gottlieb Gabriel Funk'' (abu dvarai tuomet turėjo 6000 margų žemės). Juose užauginti arkliai [[1806 m.]] buvo pristatomi raitosios artilerijos daliniams į Memelį, Königsbergą ir Tilžę. [[1807 m.]] visame krašte siautėjo galvijų maras. ''G. G. Funk'' gyvulius bandė išgelbėti, juos izoliuodamas, tačiau [[1808 m.]] dauguma jų krito. Tais pačiais metais jis turėjo sumokėti 500 talerių kontribuciją prancūzams, taip pat po 50 talerių už furažo (pašaro kariuomenės arkliams) pristatymus į [[Tilžė|Tilžę]] ir [[Šilutė|Šilutę]], be to turėjo priduoti 4 centnerius šieno ir 50 paketų šiaudų. Tais metais rugių kaina buvo pakilusi iki dviejų Albrechto talerių, įvairių maisto produktų, pavyzdžiui, druskos, neįmanoma buvo gauti net už pinigus. [[1811 m.]] mokesčiai Lapynų dvarą dar labiau prislėgė, nes prisidėjo valstybiniai naudojamos žemės, mėsinių gyvulių ir prabangos mokesčiai. ''Gottlieb Gabriel Funk'' [[1809 m.]] iš valstybės išpirko prieš tai nuomotas ganyklas – 15 ūbų ir 12 margų teritoriją. Anksčiau jis jau buvo išpirkęs 12 ūbų ganyklinės žemės Šviedrių (Švedernų) kaime. 1841 m. ''Gottlieb Gabriel Funk'' Lapynų dvarą pardavė savo žentui ''Heinrich Friedrich Hahn''. Tais pačiais metais naujasis Lapynų savininkas įsigijo dar ir garsiąją Lapynų karčemą su jai priklausiusiais 120 margų žemės. [[1855 m.]] jis nusipirko Jurginės dvarą (vok. ''Georgenhöh)'', [[1863 m.]] Vytuliuose (vok. ''Witullen)'' -– 125 margų žemės.

''Heinrich Gottlieb Hahn'' buvo Šilutės apskrities tarybos narys, Prūsijos landtago deputatas. Jo rūpesčiu buvo atidaryta Žemaitkiemio geležinkelio stotis. 1901  m. už nuopelnus jis buvo apdovanotas Prūsijos Raudonojo erelio ordinu. Pas H. G. Hahn‘ą agronomijos praktiką atliko ''Hugo Scheu.'' Jis susidraugavo su H. G. Hahn'oHahn’o sūnumi Bruno. Į Lapynus karietomis suvažiuodavo daug svečių iš Šilutės, Šilgalių, Klaipėdos. Geras, medžiais apsodintas kelias, vedė iki pat dvaro rumųrūmų. <ref>„Šilutės ir Pagėgių krašto dvarai“, Klaipėda, 2010</ref>