Vikipedijos aptarimas:Gyvų asmenų biografijos: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Taigi, kaip matau, yra keletas stambesnių skirtumų nuo mano versijos... |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 15:
: „''Asmens, apie kurį rašomas straipsnis, atsakymai į interviu klausimus, paskelbti antriniuose šaltiniuose, gali būti pateikiami straipsnyje kaip to asmens nuomonė.''“ vietoj „''Asmens, apie kurį rašomas straipsnis, atsakymai į interviu klausimus yra patikimas pirminis šaltinis jo nuomonei.''“ – ką siūlomoje versijoje reiškia „antrinis šaltinis“? Tiesiog paskelbimą kur nors viešai? Čia vis viena turėta galvoje „interviu“ prasmė, straipsnyje ([[Specialus:Diff/4977432]]) aprašyta šitaip: „''Interviu taip pat yra atskiras žurnalistikos žanras, kuriame dialogo, pasakojimo pirmuoju asmeniu arba perpasakojimo forma pateikiamas žurnalisto pokalbis su politiku, visuomenės, kultūros veikėju, valdžios pareigūnu arba kuo nors pasižymėjusiu asmeniu. Interviu priskiriamas informacinių žanrų grupei, nors kai kurioms jo rūšims daugiau būdingas analitinis pradas. Interviu publikuojamas spaudoje, skelbiamas per radiją, televiziją.''“. Jei kažkas yra nepaskelbta, tai tiesiog nėra interviu šia prasme.
: Dėl išvardintų priežasčių šiems taisymams nepritarčiau... --[[Naudotojas:Martynas Patasius|Martynas Patasius]] ([[Naudotojo aptarimas:Martynas Patasius|aptarimas]]) 00:36, 7 vasario 2016 (EET)
::Dėl pirmo klausimo - norėtųsi, kad taisyklės padėtų išsiaiškinti tam tikrus klausimus. Jeigu nekonkretizuojama - tai taisyklių prasmė abejotina - visais atvejais galima teigti, kad konkretus atvejis yra tas "nepaprastas". Dėl to siūlau turėti bent kažkokius kriterijus, nors ir riboto konkretumo. Kas yra nepriklausomumas šiame konktekste rašau sekančiame sakinyje. Kita vertus, jei jau rašome "paprastai" tai būtų gerai sužinoti kokiomis aplinkybėmis geros reputacijos žinynas "kas yra kas" negalėtų būti laikomas patikimu antriniu šaltiniu? Jei tokių variantų nesugalvojame, tai nereikėtų apsidraudinėti "paprastai" ir kitokiais teiginiais - visada galime apeliuoti į saikingą dėmesį taisyklėms, jei esamose nebuvo numatytas kažkoks specifinis atvejis.
::Dėl antro: aš suprantu, kad "patikimas antrinis šaltinis" reiškia, jog galime remtis jame pateikiamais faktais papildomai jų nekvestionuojant, pvz., kad žmogus egzistavo, gimė tam tikru laiku, darė tam tikrus darbus. Bet jei turime priklausomą, angažuotą šaltinį tai to nepakanka, pvz., šventųjų aprašymas būtų nepakankamas šaltinis teigti, kad kuris nors šventasis galėjo pakilti į orą per 20 cm. Tokiu atveju ieškotume papildomų nepriklausomų šaltinių ir tik, jei juose rastume tuos pačius faktus drąsiai įtrauktume šį faktą. Vėl gi čia norėtųsi, kad būtų aišku ką norime pasakyti dalyje "šaltiniai". Mano galva būtų gerai apibrėžti, kad šaltiniai yra patikimi ir tinkami remtis, o kada nepatikimi ir jais remtis galima tik iš dalies.
:: Dėl trečio - negerai čia remtis apibrėžimu, kuris yra Vikipedijos straipsnyje, nes straipsnis gali pasikeisti ir taip pasikeis taisyklių esmė. Mano galva teigti, kad interviu yra tik tada, kai jis publikuojamas yra neteisingas apibrėžimas. Pvz., interviu yra naudojamas kaip kokybinių tyrimų metodas sociologijoje. Tais atvejais jis paprastai nėra publikuojamas nei spaudoje, nei tuo labiau per televiziją. Be to, kažkieno nuomonės pirminis šaltinis gali būti tik pats asmuo, jei kas kitas tą nuomonę perpasakoja tai jau yra antrinis šaltinis. Perpasakojimas gali būti pirminis šaltinis tik "X nuomone Y nuomonė yra tokia" prasme.--[[Naudotojas:Dirgela|Dirgela]] ([[Naudotojo aptarimas:Dirgela|aptarimas]]) 11:55, 7 vasario 2016 (EET)
| |||