Sokolė
Sokolė (lenk. Sokole) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Michalovo valsčiuje, Balstogės apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 8 km į šiaurės vakarus nuo Michalovo ir apie 24 km į rytus nuo vaivadijos centro Balstogės. Kaimas yra Knišino girioje, Knišino girios kraštovaizdžio parke. Kaime yra Sokole Bialostockių geležinkelio stotelė.
| Sokolė lenk. Sokole | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Lenkija
|
| Vaivadija |  Palenkės vaivadija
|
| Apskritis | Balstogės apskritis |
| Valsčius | Michalovo valsčius |
| Gyventojų | 132 |
| Altitudė | 142 m |
| Pašto kodas | PL 16-050 |
 Vikiteka |
Sokolė |
Istorija redaguoti
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose kaimas paminėtas 1775 metais. Tuo metu kaime buvo 5 namai. Kaime veikė smuklė, kuri stovėjo šalia kelio Bielskas-Gardinas. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1835 m. kaimas tapo Valilų pailvarko dalimi. Tuo metu kaime gyveno 6 katalikų šeimos. Iš viso 45 žmonės, iš kurių 5 žydai. 1855-1860 m. kaime siautė choleros epidemija, nuo kurios išmirė apie 30% kaimo gyventojų. 1865 m. kaime gyveno 87 žmonės, iš kurių 41 vyras ir 46 moterys. 1886 m. gruodžio 5 d. atidaryta pro kaimą einanti geležinkelio linija Balstogė-Valkaviskas. 1921 m. kaime gyveno 147 žmonės, iš kurių 70 vyrai ir 77 moterys. 1937 m. lapkričio 17 d. atidaryti Juzefo Pilsudskio kultūros namai. 1939-1940 m. kaime veikė dvi mokyklos: viena lenkų, o kita gudų. 1941 m. kai kaimas priklausė Baltarusijos TSR buvo panaikinta mokykla lenkų kalba. 1944 m. liepos mėnesį į kaimą įžengė Raudonoji armija. 1946 m. kaime gyveno 246 žmonės. 2000 m. kaime gyveno 122 žmonės, iš kurių 58 vyrai ir 64 moterys.
Geležinkelio ruožas redaguoti
-
Juzefo Pilsudskio kultūros namai -
Kaimo geležinkelio stotelė -
-
Literatūra redaguoti
- Nos Leszek, Monografia Gminy Michałowo, Białystok 1996.
- Andrzej Kasperowicz, Monografia wsi Sokole 1775–2010, historia Stanku, Świnobrodu, Zajmy i Żedni, Sokole 2010.