Signalas
Signalas (pranc. signal, lot. signnum – ženklas) – fizinė informacijos išraiška.[1] Taip pat – funkcija, apibūdinanti fizinės sistemos būseną.[2]
Susideda iš informacijos nešiklio (materialaus kūno, fizikinės terpės) ir turinio (perduodamos informacijos).
Pagal informacijos nešiklio prigimtį signalas būna:
- mechaninis (asmens leidimas, perforacinė korta ir pan.)
- garso (skambučio, švilpuko, sirenos garsai ir pan.)
- šviesos (signalinės raketos, indikacinės lempos šviesa ir pan.)
- magnetinis-skaitmeninis (magnetinė juostelė, CD ir pan.)
- elektrinis (srovės ar įtampos impulsas, moduliuota srovė ir pan.)
Dažniausiai naudojami elektromagnetiniai (pvz., radijo) ir elektriniai signalai. Jais perduodami įvairūs pranešimai, indikuojamos objekto būsenos (indikacinis signalas), surandami ir orientuojami judantys objektai (optinės lokacijos, signalas, radiolokacinis signalas), paleidžiami, valdomi, išjungiami įrenginiai, agregatai (valdymo signalas).
Signalai plačiai naudojami skaičiavimo technikoje, telemechanikoje, navigacijoje, eismo reguliavime, radiotechnikoje, ryšių technikoje.
Elektros ir elektronikos inžinerijoje pagal pobūdį signalai skirstomi į analoginius (tolydinis laikas ir tolydinė amplitudė), diskretinius (diskretinis laikas ir tolydinė amplitudė), kvantuotus (tolydinis laikas ir diskretinė amplitudė) ir skaitmeninius (diskretinis laikas ir diskretinė amplitudė).[2]
Išnašos
redaguoti- ↑ Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 10 (Samni-Štern)
- ↑ 2,0 2,1 R. Krivickas „Skaitmeninis signalų apdorojimas“ Vilnius, „Mokslas“, 1984
|
Šis straipsnis apie technologijas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |