Shirley Eaton
Tikras vardas Shirley Eaton
Gimė 1937 m. sausio 12 d. (87 metai)
Edžveras, Londonas, Anglija
Šalis Anglija
Žymesni vaidmenys
Jill Masterson
(„Auksapirštis“, 1964 m.)

Širlė Yton (angl. Shirley Eaton, g. 1937 m. sausio 12 d. Edžvere, Londone, Anglijoje) – Didžiosios Britanijos aktorė, 1960-ųjų sekso simbolis.

Biografija redaguoti

Širlė gimė Edžvere, viename Londono rajonų, mokėsi „Roe Green“ ir „Tylers Croft“ mokyklose bei iki 16 metų – „Aida Foster“ teatro mokykloje. 1949 m., būdama 12, ji debiutavo teatre, pjesėje „Set to Parents“, po metų – „Let‘s Make an Opera“.

1951 m. ji gavo pirmąjį vaidmenį televizijoje, o 1954 m. Vestendo spektaklyje „Going to Town“.

Pradėjusi filmuotis kine, Širlė vaidino komedijose: „Doctor in the House“(1954), „The Love Match“ (1955), o sėkmingai klostantis karjerai – filmuose „Panic in the Parlor“ (1956), „Three Men in a Boat“ (1956), „Your Past Is Showing“ (1957) ir „Doctor at Large“ (1957) bei sukūrė vaidmenis trijose detektyvinio serialo „Šventasis“ serijose.

6 dešimtmetyje ji vaidino „The Prince Of Wales“ teatre Londone, varjetė ir TV šou, kuriuose demonstravo savo dainininkės bei šokėjos sugebėjimus.

1964 m. Širlė sukūrė savo žymiausią vaidmenį – Jill Masterson bondiados filme „Auksapirštis“. Nors herojė mirė jau 16-ąją juostos minutę, būtent dėl šios scenos ji buvo labiau įsimintina negu pagrindinė Bondo mergina Pussy Galore (aktorė Honor Blackman).

Šis vaidmuo suteikė naują postūmį jos karjerai ir naujus vaidmenis: „Rhino!“ (1964), „Ten Little Indians“ (1965) pagal Agatha Christie romaną, „Around the World Under the Sea“ (1966), komedija „Eight on the Lam“ (1967).

Paskutiniuoju Širlės filmu tapo fantastinė nuotykių juosta „Rio 70“.[1]

Asmeninis gyvenimas redaguoti

1957 m. Širlė ištekėjo už Colino Lentono Rowe, su kuriuo buvo susituokę iki pat jo mirties 1994 m. Jie susilaukė 2 vaikų: Granto ir Jasono. Būtent dėl šeimos Širlė 1969 m. paliko kiną: „– Karjera yra karjera, bet motina esi visą gyvenimą“, – sakė ji 1999 m. interviu žurnalui „Starlog“.

Tai pačiais metais ji išleido autobiografinę knygą „Golden Girl“.

Šaltiniai redaguoti

Nuorodos redaguoti