Scenarijus

Scenarijus – grožinis kūrinys, parašytas scenaristo, skirtas kinui, televizijai ar kompiuteriniams žaidimams. Jis gali būti originalus autoriaus kūrinys arba jau esančio darbo adaptacija. Scenarijuje aprašomi veikėjų veiksmai, dialogai ir bruožai.

Scenarijaus pavyzdys

Formatas ir stilius

Pagrindinės scenarijaus dalys yra veiksmas ir dialogas. Veiksmas aprašomas esamuoju laiku. Dialogas yra tekstas, kuris reiškia veikėjo sakomus žodžius. Kino ir televizijos scenarijuose priešingai nei teatre naudojamos antraštės, kuriose prieš kiekvieną naują nurodomi veiksmo vieta bei paros laikas. Formatas susideda iš trijų aspektų:

1. Sąveikos tarp šrifto, tarpų tarp eilučių, išdėstymo, kuri naudojama tinkamai išdėlioti tekstą, kad vienas puslapis atitiktų vieną minutę. Europoje naudojamas A4 (210 mm × 297 mm) formato lapas, tuo tarpu JAV laiško formato lapas. (215,9 mm x 279,4 mm)
2. Teksto elementų išdėstymo (dialogų, antraščių, perėjimų ir kt.)
3. Dialogas turi būti rašomas lapo viduryje, veikėjų vardai rašomi didžiosiomis raidėmis. Scenarijus dažniausia prasideda anglišku užrašu FADE IN, po kurio eina pirmos scenos parašymas, o baigiasi užrašu FADE OUT.

Stilius ir gramatika pasižymi keliais specifiniais bruožais:

1. Tekstas naudojamas tik aprašyti vaizdams matomiems ekrane, ir kokie nors platesni paaiškinimai ar interpretacijos pateikiami tik tokiu atveju, jei manoma, kad tai būtina aiškiai suprasti, kaip vaizdas turi atrodyti.
2. Sutartinai žymimi tam tikri dramatiniai elementai, kaip kad perėjimas iš vienos scenos į kitą, perspektyvos pasikeitimai, garso efektai, svarbių detalių paryškinimas ir kt.

Scenarijaus rūšys

Kinematografijoje egzistuoja kelių tipų scenarijai:

Literatūrinis scenarijus – scenarijus parašytas grožiniu stiliumi. Toks scenarijus gali būti literatūros kūrinio adaptacija, tačiau taip pat šiuo stiliumi gali būti parašytas ir originalus kūrinys.

Filmo „Krikštatėvis“ scenarijus Turine, Italijoje

Publicistinis scenarijus – priešingai literatūriniam tipui, šis scenarijus rašomas publicistiniu stiliumi, būdingu straipsniams laikraščiuose, jame nenaudojamos meninės išraiškos priemonės, būdingos grožinio stiliaus tekstams. Scenarijus gali būti autorinis kūrinys arba kito kūrinio perdarymas.

Autorinis kūrinys – visiškai originalus scenarijus, turintis savo siužetą bei veikėjus, sukurtas scenarijaus autoriaus, nesiremiantis kitų autorių kūryba.

Perdarymas – jau egzistuojančio literatūros kūrinio adaptacija.

Režisūrinis scenarijus – scenarijus, kuriame nurodomi scenų numeriai, kadro planai ir kitos režisūrinės detalės.

Eksplikacija – specialus planas, skirtas filmo kūrimui, kuriame nurodoma kokie metodai bus naudojami filmuojant, taip pat pateikiamas pilnas, sėkmingam darbo įgyvendinimui reikalingos įrangos sąrašas. Egzistuoja du eksplikacijos tipai: skirtas režisieriui ir skirtas operatoriui (nors antrasis nėra oficialiai išskiriamas kaip atskira scenarijaus rūšis). Eksplikacija yra dažnai klaidingai tapatinama su santrauka, nors šie du dalykai iš tikro neturi nieko bendro. Santrauka yra filmo scenarijaus reziumė, pateikta tokiu stiliumi, kuris sudomintų skaitytoją ir paprastai užima ne daugiau negu kelis puslapius.

Scenarijai taip pat gali būti skirstomi į poetinius arba proziškus, pagal tai, kokio tipo kalba būdinga pasakojamajai daliai.

Poetinis scenarijaus yra literatūrinis kūrinys, kuriame naudojama poetinė kalba, rimavimas. Ši savybė yra labai ryškus tokio tipo scenarijų skirtumas nuo kitų rūšių ir ji padaro juos originalia meninės išraiškos priemone.

Proziškame scenarijuje naudojam paprasta, nerimuota kalba.

Galima išskirti tris pagrindines poetiško scenarijaus ypatybes:

Vaizdingumas – naudojama vaizdinga ekspresyvi, poezijai būdinga kalba. Tam pasiekti plačiai naudojamos meninės priemonės, tokios kaip metaforos, metonimijos, sinekdochos, hiperbolės, oksimoronai, epitetai ir kt.

Taupumas – pasakojama trumpai ir glaustai. Veikėjai, jų aplinka, išvaizda ir veiksmai apibūdinami naudojant kiek įmanoma trumpiau. Kaip bebūtų tai netrukdo sukurti nuoseklų ir precizišką kūrinį, kuris leistų tinkamai perduoti autoriaus viziją skaitytojui.

Veiksmo dinamika – veiksmas rutuliojasi laibai greitai. Scenarijaus tempas yra detalė, kuri daro šio tipo kūrinius artimus ir suvokiamus šiandieniniam žmogui ir gali būti laikoma viena iš svarbių priežasčių, lėmusių jo atsiradimą.

Šią scenarijus rūšį sukūrė Alexey Snezhin 2011 metais.

Scenarijus pardavimui

Scenarijus, kuris sukuriamas be jokių garantijų dėl jo pastatymo ir siūlomas pirkėjams, kurie galėtų juo susidomėti. Tai dažniausiai būna autorinis darbas, tačiau taip pat gali būti ir adaptacija.

Užsakytas scenarijus

Šis scenarijus yra rašomas pasamdyto autoriaus. Paprastai jo idėja būna suformuluojama gerokai anksčiau negu pasamdomas scenaristas ir dažnai prie projekto dirba keletas tokiomis pačiomis sąlygomis pasamdytų autorių, kurie paruošia galutinį variantą filmavimui.

Taip pat skaitykite

• Filmas
• Drama