Sadizmas

Sadizmas – asmens polinkis į lytinį arba psichologinį pasitenkinimą dėl kitam asmeniui suteikiamo skausmo ar pažeminimo, bei tokio pobūdžio pasitenkinimą suteikianti veikla.[1]

Kaip lytinis nukrypimas sadizmas pasireiškia, kuomet lytinis pasitenkinimas pasiekiamas tik fiziškai ar psichiškai kankinant lytinį partnerį, jaučiant absoliutų dominavimą. Pirmą kartą terminą pavartojo seksologas R. Krafft-Ebing pagal prancūzų rašytoją markizą de Sadą, kuris remdamasis ir savo paties patirtimi aprašė ir susistemino tuo metu žinomos sadistinės praktikos tipus ir metodus. Sadizmą papildanti priešingybė – mazochizmas.[2]

Dažnai sadistinė praktika apima tam tikrus ritualus (surišimą, plakimą, glamonėjimą ir pan.). Anksčiau sadizmas buvo siejamas tik su fiziniu skausmu, tačiau dabar pripažįstama, kad didžiulį malonumą sadistui teikia ir pats galios, dominavimo prieš partnerį pojūtis. Tam tikrą norą dominuoti partnerio atžvilgiu turi daugelis žmonių, tačiau jis nukrypimu laikomas tik tuomet, kai sadizmas yra vienintelis lytinio pasitenkinimo būdas.[2]

ŠaltiniaiKeisti

  1. American Psychiatric Association. (2013). Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders (5th ed.). Arlington, VA: American Psychiatric Publishing.
  2. 2,0 2,1 Aggrawal, Anil, Forensic and Medico-legal Aspects of Sexual Crimes and Unusual Sexual Practices, CRC Press, 2009, p. 167.