Robert FitzRoy
| Robert FitzRoy | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1805 m. liepos 5 d. Amptonas, Safolkas, Anglija |
| Mirė | 1865 m. balandžio 30 d. (59 metai) Aukšt. Nordvudas, Londonas, Anglija |
| Palaidotas (-a) | Aukšt. Nordvudo Visų Šventųjų bažnyčios šventorius |
| Tėvai | Charles FitzRoy, Frances Stewart |
| Sutuoktinis (-ė) | Mary Henrietta O'Brien Maria Isabella Smyth |
| Vaikai | 5 |
 Naujosios Zelandijos generalgubernatorius
| |
| Kelintas | 2 |
| Ėjo pareigas | 1843 – 1845 |
| Ankstesnis | William Hobson |
| Vėlesnis | George Grey |
| Veikla | jūrininkas, meteorologas, valdininkas |
| Organizacijos |  Anglijos laivynas
|
| Alma mater | Portlando karinis jūrų laivynas |
| Žinomas (-a) už | Australijos, Pietų Amerikos pakrančių tyrinėjimo |
Robertas Ficrojus (1805 m. liepos 5 d. – 1865 m. balandžio 30 d.) – anglų jūrininkas (viceadmirolas), hidrologas, meteorologas, valdininkas.
Biografija redaguoti
Gimė anglų aristokratų šeimoje, besigiminiavusioje su Anglijos karaliais. 1818 m. įstojo į Karališkąjį jūrų koledžą Portsmute, nuo 1819 m. tarnavo Karališkajame laivyne. 1828–1830 m. iš laivo Beagle vykdė hidrografinius tyrimus prie Pietų Amerikos krantų – apiplaukė visą Patagoniją nuo La Platos žiočių iki Čilojės salos. 1831–1836 m. R. Ficrojus vadovavo ekspedicijai aplink pasaulį (laivu Beagle), kurioje dalyvavo ir Čarlzas Darvinas; ekspedicija iš Portsmuto nuplaukė į Žaliojo Kyšulio salas, Pietų Amerikos rytinį krantą, per Magelano sąsiaurį į Galapagų salas, Taitį, Naująją Zelandiją, Australiją, Maldyvų salas, Mauricijų ir 1836 grįžo į Angliją.[1]
1851 m. tapo Anglijos parlamento nariu nuo Daramo grafystės. 1843–1845 m. Robertas Ficrojus buvo Naujosios Zelandijos gubernatorius. Atšauktas iš pareigų, nes maorių teises į žemes prilygino baltųjų teisėms. 1854 m. paskirtas meteorologijos departamento direktoriumi suorganizavo Didžiosios Britanijos reguliarią meteorologijos tarnybą. Nuo 1851 m. Londono karališkosios draugijos narys, nuo 1863 m. Paryžiaus Mokslų akademijos narys korespondentas.[1]
R. Ficrojus, būdamas religingu žmogumi, nuožmiai polemizavo su Č. Darvinu dėl evoliucijos teorijos. 1860 m. Britų mokslo pažangos asociacijos suvažiavime, kuriame diskutuota dėl evoliucijos teorijos, rėmė prieš teoriją pasisakiusį Oksfordo vyskupą Samuelį Vilberforsą. Vėliau susirgo depresija ir gyvenimą užbaigė savižudybe.[2]
Bibliografija redaguoti
Svarbiausi veikalai:
- „Pasakojimas apie Jo Didenybės laivais Adventure ir Beagle atliktas tiriamąsias keliones tarp 1826 ir 1836 m., nupasakojant Pietų Amerikos pietinių pakrančių tyrimus ir laivo Beagle kelionę aplink Žemės rutulį“ (Narrative of the Surveying Voyages of His Majesty’s Ships Adventure and Beagle Between the Years 1826 and 1836, Describing Their Examination of the Southern Shores of South America, and the Beagle’s Circumnavigation of the Globe,, 2 t. 1839 m.; 1 d. su F. P. Kingu, 3 d. su Č. Darvinu),
- „Praktinės meteorologijos vadovas“ (The Mannual of Practical Meteorology, 1863 m.)
Atminimo įamžinimas redaguoti
Roberto Ficrojaus garbei pavadinta:
- Ficrojaus kalnas Argentinoje ir Čilėje;
- Ficrojaus upė Vakarų Australijoje;
- Ficrojus gyvenvietė Folklando (Malvinų) salose;
- Ficrojaus sala ir Ficrojaus salos nacionalinis parkas Australijoje (Kvynslande);
- spygliuočių medžių rūšis kiparisinė ficroja (Fitzroya cupressoides);
- keleto gatvių, aikščių, laivų ir kt. pavadinimai.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Firzroy Robert. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- ↑ Robert FitzRoy. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.