Priešakinės eilės balsiai
Priešakinės eilės balsiai – dalyje kalbų vartojama balsių klasė. Pagrindinis požymis tas, kad tariant šiuos balsius liežuvio aukščiausia vieta pasislenka į burnos priekį, prie dantų ir nesukuria susiaurėjimo, kuris balsį galėtų paversti priebalsiu.[1]
Beveik priešakinės eilės balsiai iš esmės yra priešakinių balsių potipis; nėra žinoma, kad kuri nors kalba supriešintų beveik priešakinius ir priešakinius balsius vien tik jų priešakiškumo pagrindu.
Sulūpinti (suapvalinti) priešakinės eilės balsiai paprastai yra centralizuoti, tai yra jie artikuliuojami kaip beveik priešakiniai. Tai yra viena priežasčių, kodėl TFA balsių schemoje jie rašomi nesulūpintų priešakinių balsių dešinėje.
Lietuvių kalboje vartojami šie priešakinės eilės balsiai: [iː], [ɪ], [eː], [æː], [ɛ], žymimi atitinkamai raidėmis y (į), i, ė, e (ę, ia), e (ia).[2] Priešakiausias iš jų yra balsis [iː], lietuvių kalbos rašyboje žymimas raidėmis y, į.[3]
TFA priešakinės eilės balsių sąrašas
redaguoti| Balsiai žemėjančio pakilimo tvarka | Nesulūpinti | Balsiai žemėjančio pakilimo tvarka | Sulūpinti |
|---|---|---|---|
| Nesulūpintas priešakinės eilės aukšturinio pakilimo balsis | [i] | Sulūpintas priešakinės eilės aukštutinio pakilimo balsis | [y] |
| Nesulūpintas priešakinės eilės beveik aukštutinio pakilimo balsis | [e] | Sulūpintas priešakinės eilės beveik aukštutinio pakilimo balsis | [ø] |
| Nesulūpintas priešakinės eilės beveik žemutinio pakilimo balsis | [ɛ] | Sulūpintas priešakinės eilės beveik žemutinio pakilimo balsis | [œ] |
| Neįtemptas priešakinės eilės žemutinio pakilimo balsis | [æ] | ||
| Nesulūpintas priešakinės eilės žemutinio pakilimo balsis | [a] | Sulūpintas priešakinės eilės žemutinio pakilimo balsis | [ɶ] |
Išnašos
redaguoti- ↑ Tsur, Reuven (February 1992). The Poetic Mode of Speech Perception. Duke University Press. p. 20. ISBN 0-8223-1170-4.
- ↑ Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. pp. 26–27. ISBN 0-89357-267-5.
- ↑ Jurgita Jaroslavienė, Lidija Kaukėnienė (2004). „Danielo Joneso kardinalinių balsių spektrinės charakteristikos“. Kalbotyra. LlII (I): 28.