Pokulai
Pokulai (Pockols, Pockollus) – senovės sūduvių mitologijoje – skraidančios dvasios, velniai. Jie buvę tamsos dievo Pikulo pavaldiniai. XVI a. „Sūduvių knygelėje“ aprašomas ritualas, kurio metu laidoti gabenamą žmogų lydi raiteliai ir iškeltais kardais čaižydami orą šaukia begyte, begyte, pecolle („bėkit, bėkit, jūs velniai“). Pokulai to meto bažnyčios veikėjų lyginami su romėnų furijomis. Kitur Pokulas minimas vienaskaita, kaip oro dvasių dievas[1].
Šaltiniai
redaguoti- ↑ „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ II t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.2: 130, 145, 160, 600 psl.