Pirahanai
| Pirahanai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~360 |
| Populiacija šalyse |  Brazilija(  Amazonės valstija)
|
| Kalba (-os) | pirahanų |
| Religijos | tradicinė tikyba |
| Giminingos etninės grupės | ? |
Pirahanai (port. pirahãs), kitaip piraranai, piraanai (port. piraãs, pirarrãs), hiaicihiai (sav. Hiaitsiihi) – indėnų tauta, gyvenanti Amazonijoje, vakarų Brazilijoje, Amazonės valstijoje, Humaitos ir Manikorės savivaldybėse, prie Maisio upės (Marmeloso intakas, Madeiros baseinas). Populiacija – apie 360 žmonių.[1] Vartoja faktiškai izoliuotą pirahanų kalbą (dauguma – vienkalbiai, ypač moterys). Portugališkas žodynas labai ribotas.[2] Išlaikę prigimtinę religiją.
Pirahanai siejami su anksčiau minima murų gentimi, laikomi vieninteliais išlikusiais jų palikuonimis. Gyvena dviem didelėmis grupėmis, kurios galimai atsiskyrė po to, kai į Maisio žemupį ėmė keltis atėjūnai ir kilo konfliktai.[1] Minimi nuo XIX a. pab., pirmasis pirahanus išsamiai XX a. pr. aprašė Kurtas Nimuendažu. 1959–1980 m. tarp pirahanų veikė amerikiečių misionieriai. 1968 m. nukentėjo nuo raupų epidemijos, susidūrimų su atėjūnais (bertoletijų rinkėjais). XXI a. pirahanų žemėse įsteigta portugališka mokykla, medicinos punktas.[2]
Gyvena klajokliškai, verčiasi žvejyba, medžiokle, rankiojimu. Vyrų pagrindinė pareiga – žvejyba, medžioklė praktikuojama rečiau, abiejų lyčių.[1]
Tikyba šamanistinė. Šventės (dažniausiai per pilnatį) rengiamos tam, kad pasaulio sutvėrėjas Igagai nepamirštų apie pirahanus, ir nenutiktų pasaulio pabaiga.[1]
Pirahanų kalba, tyrinėta buvusio misionieriaus D. Evereto, susilaukė didelio susidomėjimo. Ji pasižymi tuo, kad gali būti perduota išdainuojant arba švilpaujant. Be to, neturi skaitvardžių, labai nedaug žodžių giminėms pavadinti, be to, Evererto preziumuota, jog jai nebūdingas rekursyvumas (N. Čomskio išskirtas kaip esminė universaliosios gramatikos savybė).[2]
Nuorodos
redaguoti- The Grammar of Happiness, Smitsono instituto dokumentinis filmas, 2012.