Pievotyrageobotanikos skyrius, kuris tiria biogeocenozes; pievininkystės mokslo biologinės dalies pagrindas.

Uždavinys – nustatyti pievų tipus, jų biogeocenozių sandarą ir kaitą, pievų augalų biologines, ekologines ir ūkines savybes. Svarbiausias metodas – maršrutiniai tyrimai (nustatomi pievų tipai, jos kartografuojamos).

Daugėjant sėklinių pievų, didėja stacionarinių ir eksperimentinių tyrimų reikšmė - tiriami tipiški pievų kitimai dėl įvairių veiksnių skirtingais metų laikais.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. PievotyraLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 616 psl.