Pietų Papua
Pietų Papua (indonez. Papua Selatan) – Indonezijos provincija, esanti Naujosios Gvinėjos vidurio pietinėje dalyje (Irian Džaja), iš rytų ribojasi su Papua Naująja Gvinėja. Administracinis centras – Saloras.
| Pietų Papua Papua Selatan | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+9) ------ vasaros: ([[UTC{{{UTCv}}}]]) | |||||||
| Valstybė |  Indonezija
| ||||||
| Administracinis centras | Saloras | ||||||
| Regencijos | 4 | ||||||
| Įkūrimo data | 2022 m. | ||||||
| Gyventojų | 534 416[1] | ||||||
| Plotas | 117 849 km² | ||||||
| Tankumas | 5 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
Pietų PapuaVikiteka | ||||||
Provincija sudaryta 2022 m., atskyrus pietinę Papua provincijos dalį.[2]
Geografija redaguoti
Provincija rytuose ribojasi su Papua Naująja Gvinėja, iš pietų skalaujama Arafūros jūros. Provincijai priklauso Jos Sudarso sala. Šiaurinė dalis kalnuota, kitur plyti lygumos, daugiausia apaugusios džiunglėmis. Pagrindinės upės – Digulas, Flajus, Baliemas, Pulau, Lorencas, Bianas. Yra pelkynų.
Įsteigtas Vasuro nacionalinis parkas.
Gyventojai redaguoti
- Tautos: gyvena įvairios, daugiausia priklausančios papuasams (asmatai, kombajai, korovajai, marindai, saviai ir kt.); javiečiai.
- Religijos: krikščionybė (katalikai 49,5 %, protestantai 22,8 %), islamas (27,5 %), hinduizmas (0,1 %);[3]
- Kalbos: indoneziečių, Papua malajų, javiečių, asmatų, korovajų ir kt.
Administracinis skirstymas redaguoti
Pietų Papua padalinta į 4 regencijas.[4] Skliaustuose pateikti administraciniai centrai.
- Meraukės regencija (Meraukė)
- Boven Digoelio regencija (Tanahmerahas)
- Mapio regencija (Kepis)
- Asmato regencija (Agatsas)
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Badan Pusat Statistik, Jakarta, 2023, Provinsi Papua Barat Daya Dalam Angka 2023.
- ↑ Prayoga, Fadel (2022-06-23). „DPR Sahkan 3 RUU DOB Papua Menjadi Undang-undang“. KOMPAS.tv
- ↑ „Jumlah Penduduk Menurut Agama“
- ↑ Badan Pusat Statistik, Jakarta, 2023, Provinsi Papua Tengah Dalam Angka 2023.
