Patandžalio, pavaizduoto kaip Adi Šeša, skulptūra

Patandžalis (skr. पतञ्जलि = Patañjali-) – žymus senovės indų autorius, komentatorius, gramatikas. Jo gyvenimo laikotarpis datuojamas tarp I a. pr. m. e. ir II a. m. e. Žymiausias jo veikalas – jogos mokymo sąvadas „Jogasūtra“. Taip pat sukūrė komentarą Paninio gramatikos opus magnumAštadhjaji“ – „Mahabhašją“ („didysis komentaras“).[1] Jam taip pat priskiriama keletas medicinos traktatų, iš kurių žymiausias – „Patandžalatantra“.

Patandžalio biografija nežinoma, yra tik hagiografijos. Ne visi tyrinėtojai sutaria, kad „Jogasūtros“ ir „Mahabhašjos“ autorius yra tas pats Patandžalis. XI a. autorius Bhodža kalba apie Patandžalį kaip jogos, gramatikos ir medicinos žinovą, o Bhartriharis (~V a.) taip pat mini didį jogos, gramatikos ir medicinos žinovą, bet jo neįvardina. Tamilų šaivų sidhantos tradicijoje Patandžalis laikomas vienu iš 18 sidhų.

Šiuolaikinėje jogoje paplitusi tradicija prieš pradedant praktikas pagarbinti jogos pradininku laikomą Patandžalį.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Patañjali.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 159–160