Nikolajus Voznesenskis
| Nikolajus Voznesenskis Вознесенский Николай Алексеевич | |
|---|---|
| |
| Nikolajus Voznesenskis | |
| Gimė | 1903 m. gruodžio 1 d. Tulos gubernijoje |
| Mirė | 1950 m. spalio 1 d. (46 metai) Leningrade |
| Sovietų Sąjungos valstybinio plano komiteto pirmininkas | |
| Vadovavo | 1942 m. gruodžio 8 d. - 1949 m. kovo 5 d. (6 metai) |
| Ankstesnis | Maksimas Saburovas |
| Vėlesnis | Maksimas Saburovas |
| Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas | |
| Vadovavo | 1941 m. kovo 10 d. - 1946 m. kovo 15 d. (5 metai) |
| Ankstesnis | Valerianas Kuibyševas |
| Vėlesnis | Viačeslavas Molotovas |
| Veikla | tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, ekonomistas, žuvęs nuo stalininių represijų |
| Partija | TSKP CK Politbiuras |
| Alma mater | 1924 m. J. Sverdlovo vardo komunistinis universitetas |
Nikolajus Voznesenskis (rus. Вознесенский Николай Алексеевич, 1903 m. gruodžio 1 d. Tulos gubernijoje – 1950 m. spalio 1 d. Leningrade) – tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, ekonomistas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys, žuvęs nuo stalininių represijų.
Mokslai redaguoti
1924 m. baigė J. Sverdlovo vardo komunistinį universitetą. Nuo 1928 m. – Raudonosios profesūros instituto klausytojas (nuo 1931 m. – šio instituto dėstytojas). 1935 m. apsigynė disertaciją ir tapo ekonomikos mokslų daktaru. TSRS Mokslų akademijos narys (nuo 1943 m.).
Veikla redaguoti
1919–1921 m. buvo komjaunimo, nuo 1924 m.- TSKP funkcionierius. 1932 m. pradėjo dirbti Centrinėje kontrolės komisijoje-darbininkų ir valstiečių inspekcijoje.
1935–1937 m. – Leningrado Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas – Plano komiteto pirmininkas. Nuo 1937 m.- TSRS Gosplano pirmininko pavaduotojas, 1938–1941 ir 1942–1949 m. – Gosplano pirmininkas (kartu su šiomis pareigomis 1939–1941 m. ir 1946–1949 m. buvo TSRS Ministrų tarybos pirmininko pavaduotoju, 1941–1946 m.- pirmuoju pavaduotoju, faktiškai vadovavo TSRS ekonomikai).
Puikus organizatorius, karo metais buvo atsakingas už šaudmenų ir ginkluotės gamybą, TSRS pramonės mobilizavimą karo poreikiams, vėliau – už išlaisvintų nuo vokiečių kariuomenės regionų atstatymo darbus.
2-ojo šaukimo TSRS Aukščiausiosios tarybos deputatas, Stalino premijos laureatas (1948 m., už monografiją „TSRS karinė ekonomika Didžiojo Tėvynės karo metais“). 1939–1949 m.- TSKP CK narys, 1947–1949 m. – TSKP CK Politinio biuro narys (1941–1947 m. – kandidatas į Politinio biuro narius).
1949 m. kovo mėn. prasidėjus „Leningrado bylai“ neteko visų postų, spalio mėn. suimtas, 1950 m. rugsėjo 30 d. nuteistas mirties bausme (pagal tą pačią bylą buvo sušaudyti jo brolis ir sesuo). Praėjus valandai po nuosprendžio – sušaudytas. Reabilituotas 1954 m.