Nibhazas
Nibhazas – dievybė, kurią, pasak 2 Karalių knygos 17,31, garbino avitai. Jie į Samarijos apylinkes buvo atkeldinti, šį miestą 722 m. pr. m. e. užėmus Sargono II vadovaujamiems asirams. Kai kuriuose rankraščiuose hebrajų kalba sutinkamas dievavardžio variantas Nibhanas. Be Nibhazo, avitai dar garbino Tartaką.[1]
Dievybės kilmė ir funkcijos nėra aiškios.[1] Šuns pavidalo dievybės kulto požymių aptikta Sirijos regione: tarp Berito ir Tripolio stovėjusi didelė šuns statula. Tvirtinimas, kad Nibhazas buvęs šuns pavidalo, pirmiausia sutinkamas Talmude.[2][3] Pasak Talmudo, dievybės vardas Nibhan reiškia „lojantis šuo“. Bandomas sieti ir su elamitų dievų sąraše minimu Ibnahazu (prilyginamas babiloniečių Ea)[4] arba Mesopotamijos dievu Nabu. Tie, kurie sieja Nibhazą su šunimis, gretina šią dievybę su senovės egiptiečių Anubiu.[5]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Bacher, Wilhelm; et al., eds. (1901–1906). "Nibhaz". The Jewish Encyclopedia. New York: Funk & Wagnalls.
- ↑ Easton, Matthew George (1897). Easton's Bible Dictionary (3 leid.).
- ↑ „Nibhaz“. Smith’s Bible Dictionary. Nuoroda tikrinta 2020-02-02.
- ↑ Van der Toorn, Karel; Becking, Bob; Van der Horst, Pieter W. (eds.). Dictionary of Deities and Demons in the Bible. Brill, p. 623.
- ↑ Reuven Chaim Klein (2018). God versus Gods: Judaism in the Age of Idolatry. Mosaica Press. pp. 350–351. ISBN 978-1946351463.