Našvilis

(Nukreipta iš puslapio Nešvilis)

Našvilis (angl. Nashville) – miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Tenesio valstijos sostinė ir didžiausias miestas. Įsikūręs valstijos šiaurės centrinėje dalyje, prie Kamberlando upės. Deividsono apygardos administracinis centras.[2] 689 447 gyventojų (2020 m. JAV gyventojų surašymo duomenys).[1]

Našvilis
Nashville
            
Miesto vaizdas naktį
Našvilis
Našvilis
36°09′44″ š. pl. 86°46′28″ v. ilg. / 36.16222°š. pl. 86.77444°r. ilg. / 36.16222; 86.77444 (Našvilis)
Laiko juosta: (UTC-6)
------ vasaros: (UTC-5)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija Tenesis Tenesis
Apygarda Deividsono apygarda
Įkūrimo data 1779 m.
Meras Freddie O'Connell
Gyventojų (2020[1]) 689 447
Plotas 1 362,2 km²
Tankumas (2020[1]) 506 žm./km²
Altitudė 169 m
Tinklalapis www.nashville.gov/
Vikiteka Našvilis

Labiausiai išplėtota muzikos industrija ir pramogų verslas. Mieste taip pat vystoma sveikatos priežiūra, finansai, draudimas, švietimas, automobilių bei jų stiklų, sunkvežimių, padangų, vandens šildytuvų, orlaivių dalių ir įvairių prietaisų gamyba, spauda ir leidyba (ypač muzika bei religinės medžiagos), turizmas. Apylinkėse vystomas žemės ūkis: galvijai, pieno produktai, auginamas tabakas, kukurūzai, sojų pupelės. Yra tarptautinis oro uostas.[2]

Našvilis visame pasaulyje garsėja kantri muzika; tai yra šio miesto muzikos pramonės pagrindas. Ši veikla labiausiai susikoncentravusi miesto centro dalyje, pavadinimu Music Row. Mieste yra labai daug lankytinų objektų, susijusių su muzika, įskaitant kantri muzikos šlovės muziejų, Ryman Auditorium koncertų salę, Opry House, kuriame galima stebėti tiesioginę muzikinės radijo laidos Grand Ole Opry, einančios nuo 1925 m., transliaciją. Kiekvieną birželio mėnesį vyksta CMA Fest kantri muzikos festivalis. Mieste taip pat yra simfoninis orkestras, operos kompanija, baleto trupė, keletas teatro įstaigų, istorijos, meno, mokslo muziejų. Netoliese du ežerai su poilsio zonomis, Radnoro ežero bei Long Hanterio valstijos parkai.[2]

Našvilis taip pat yra švietimo bei religinis centras. Jame įsikūrę daug Jungtinės Metodistų Bažnyčios administracinių įstaigų, su krikščionybe susijusių aukštųjų mokyklų. Mieste taip pat yra Vanderbilto universitetas, Mehario medicinos koledžas, Tenesio valstijos universitetas.[2]

Sentenialo parke yra originalaus dydžio Panteono replika, joje yra 13 metrų aukščio Atėnės statula. Valstijos kapitolijus taip pat suprojektuotas remiantis graikų architektūra, jo požemiuose palaidotas JAV prezidentas Džeimsas Polkas. Šalia pastato įkurtas parkas, jame yra Antrojo pasaulinio karo paminklas – juodojo granito gaublys. 19 km į rytus nuo miesto centro yra Hermitidžo muziejus: JAV prezidento Endriu Džeksono namai ir palaidojimo vieta. Kitos istorinės vietos: Belle Meade Plantation ūkis su rūmais.[2]


Istorija

redaguoti
 
Našvilio vaizdas nuo Tenesio valstijos kapitolijaus apie 1865 m.

Našvilio apylinkėse iš pradžių gyveno Misisipės kultūros indėnai, bet po to vietovėje pradėjo gyventi čerokiai, čikasai ir šoniai. 1717 m. prancūzų kailių pirkliai dabartinėje Našvilio vietoje įkurė Frenč Liko gyvenvietę.[2]

Šios vietovės apgyvendinimą skaitino teisininkas iš Šiaurės Karolinos Ričardas Hendersonas, 1775 m. iš čerokių nupirkęs didelę dalį centrinio Tenesio ir Kentukio (Transilvanijos pardavimas). 1779 m. jis išsiuntė būrį žmonių, kuriems vadovavo Džeimsas Robertsonas, kad ištyrinėtų Kamberlando upės slėnį. Jie apsigyveno Frenč Liko vietovėje, įkūrė Fort Našboro gyvenvietę, ją pavadino JAV nepriklausomybės karo generolo Fransiso Našo garbei. 1780 m. prie jų prisijungė kita tyrinėtojų grupė, vadovaujama Džono Donelsono. 1784 m. gyvenvietė pervadinta Našviliu.[2]

Našviliui miesto teisės suteiktos 1806 m., buvo vystoma gamyba bei upių transportas. 1843 m. tapo valstijos sostine. Miesto komercinė svarba dar labiau išaugo išplėtojus geležinkelius XIX a. 6-ajame dešimtmetyje.[2]

1862 m., JAV pilietinio karo metu, Našvilį okupavo sąjungos kariai. 1864 m. gruodžio 15-16 dienomis netoli miesto vyko paskutinis svarbus šio karo mūšis, kai generolo Džordžo Henrio Tomaso vadovaujamos sąjungos pajėgos nugalėjo konfederatus, kuriems vadovavo generolas Džonas Belas Hudas. Kadangi miestas gerai susietas su aplinkiniu regionu geležinkeliais bei vidaus vandenų keliais, po karo greitai atsigavo, nors 1866 m. bei 1873 m. patyrė rimtus choleros protrūkius.[2]

Miestas tapo žinomas dėl aukštojo išsilavinimo institucijų gausos, pramintas „Pietų Atėnais“. Našvilio gyventojų skaičius bei ekonomika sparčiai išaugo pirmaisiais XX a. dešimtmečiais, tuo pat metu jis tapo vienu garsiausių kantri muzikos centrų. XX a. 4-ajame dešimtmetyje miesto pramonė vystėsi dar labiau, nes miestas gaudavo pigią elektros energiją iš Tennessee Valley Authority korporacijos ir Kamberlando upės užtvankų. 1963 m. Našvilio miestas ir Deividsono apygarda susijungė; miestui suteiktas miesto-apygardos statusas. 2010 m. gegužės mėnesį Kamberlando upė patvino, nukentėjo didelė dalis miesto.[2]

 
First Tennessee Park beisbolo stadionas
 
Tenesio valstijos kapitolijus
Namų rungtynes žaidžia Geodis Park stadione, talpinančiame 30 tūkst. žiūrovų;[4]
 
Virš Našvilio skraidantys akrobatiniai lėktuvai
 
Miesto aeronuotrauka

Gyventojai

redaguoti

2020 m. JAV gyventojų surašymo duomenimis, mieste gyveno 53,29 % baltųjų, 24,34 % afroamerikiečių, 13,97 % lotynoamerikiečių, 3,94 % azijiečių, 3,78 % mišrios rasės, 0,46 % kitų rasių, 0,18 % indėnų ir 0,04 % Ramiojo vandenyno salų kilmės gyventojų.[1]

 
 
Demografinė raida tarp 1830 m. ir 2020 m.
1830 m.sur. 1840 m.sur. 1850 m.sur. 1860 m.sur. 1870 m.sur. 1880 m.sur. 1890 m.sur. 1900 m.sur. 1910 m.sur.
5 566 6 929 10 165 16 988 25 865 43 350 76 168 80 865 110 364
1920 m.sur. 1930 m.sur. 1940 m.sur. 1950 m.sur. 1960 m.sur. 1970 m.sur. 1980 m.sur. 1990 m.sur. 2000 m.sur.
118 342 153 866 167 402 174 307 170 874 448 003 455 561 488 374 545 524
2010 m.sur. 2020 m.sur. - - - - - - -
601 222 689 447 - - - - - - -

Šaltiniai

redaguoti