Mokslinis žurnalizmas

Šis straipsnis apie žurnalistinę praktiką įtraukiant pirminius šaltinius. Apie žurnalistiką mokslo tema skaitykite straipsnyje Mokslo žurnalistika.

Mokslinis žurnalizmas – žurnalistikos praktika, kai į žurnalisto parengtą straipsnį yra įtraukiami pirminiai informacijos šaltiniai. Šią idėją palaikė Džulianas Asandžas iš WikiLeaks, o ją įkvėpė Karlo Poperio filosofija.

Pirmoji „Lydinčios žmogžudystės“ (Collateral Murder) dalis, išleista WikiLeaks, kuri taip pat įtraukė pilną, neredaguotą vaizdo įrašo versiją, taip pat dar vieną įrašą, pateikiantį papildomą kontekstą ir politinę analizę

Pateikti pagrindžiantys pirminiai šaltiniai žurnalistinio pasakojimo skaitytojui leidžia patikrinti teksto informaciją. 2010 m. Asandžas savo interviu leidiniui „The New Yorker“ sakė: „Noriu nustatyti naują standartą – „mokslinė žurnalistika“. Jei jūs paskelbiate straipsnį apie DNR, visi rimti biologijos žurnalai privalo pateikti duomenis, kurie pagrindė jūsų tyrimą. Mintis yra ta, kad žmonės jį atkartos, patikrins ir dar kartą patikrins. Taigi, panašiai turi būti padaryta ir su žurnalistika. Yra tiesioginis galios disbalansas, nes skaitytojai negali patikrinti, kas jiems sakoma, ir tai veda prie piktnaudžiavimo“.

Konkordijos universiteto profesorė Lisa Lynch siūlo, kad mokslinėje žurnalistikoje „žurnalistai tarnautų kaip tarpininkai, pateikiantys analizę visuomenei, tačiau jie taip pat turi suteikti visuomenei priemones atkartoti jų analizę“.

Technologija

Ryškiausi pavyzdžiai yra WikiLeaks paviešinta informacija. Panašios yra Amerikos mokslininkų federacijos ir Viešosios žvalgybos federacijos publikacijos, kurios skelbia išsamius karinius ir žvalgybos dokumentus kartu su komentarais ir kontekstine medžiaga.