Minanešė
Minanešė (rus. миноноска) – mažas Rusijos imperijos karo laivas (vandentalpa 20-100 t), ginkluotas jūrų minomis ar torpedomis (torpedas Rusijoje pradžioje vadino 'savijudėmis minomis'). Dalyje valstybių (Rusijos imperija, Vokietijos imperija, Austrija-Vengrija, Švedija) oficialiai nebuvo skiriamos dvi mininių laivų klasės – minanešės ir mininiai kateriai. Mininiai kateriai buvo dar mažesni minomis ginkluoti laivai (valtys), kurių vandentalpa buvo 5–16 t.
Rusijoje mažus laivus, ginkluotus kártinėmis ir velkamosiomis minomis, vadino įvairiai – mininiais barkasais (rus. минный баркас), mininiais kateriais (минный катер), mininėmis valtimis (минная лодка; минная шлюпка). Vėliau stambesniuosius tokius laivus Rusijos imperijos Jūrų ministerijos dokumentuose imta vadinti terminu миноноска ('minanešė'). Šį terminą 1878 m. balandžio 15 d. patvirtino generaladmirolo didžiojo kunigaikščio Konstantino Nikolajevičiaus įsakymas.
Konstrukcijos ypatumai
redaguotiEsminė minanešių savybė buvo didelis greitis, kurį pasiekti padėdavo:
- maža laivo korpuso masė (korpusas būdavo gaminamas iš plonų aukštos kokybės plieno lakštų). Minanešių neskandumą užtikrindavo korpuso vandeniui nelaidžios pertvaros, dalinusios korpusą į 7 skyrius – taraninį, nosies, minų, kuro, kūryklos, mašinų ir laivagalio. Laivagalio skyriuje būdavo laivo vadas ir šturvalas, o virš skyriaus denio būdavo bokštelis. Visą korpusą iš viršaus dengdavo iškilas plieninis denis.
- specialios garo mašinos, kurios dėl palengvintų detalių pasiekdavo 10–20 kartų didesnį santykinį galingumą, lyginant su šarvuočių mašinomis.
- specialiai paskaičuoti optimalūs velenai ir varomieji sraigtai.
Minanešės būdavo ginkluotos specialiomis jūrų minomis:
- kártinės minos (rus. шестовая мина) – ant laivo nosyje pritvirtinamų 8–9 m ilgio karčių. Sprogdavo taranuojant priešo laivą.
- Vaithedo torpedų (rusiškai vadintų savijudėmis minomis (rus. самодвижущаяся мина) – iššaunamų iš sukiojamų ar nejudamų torpedų aparatų.
- svaidomosios minos (rus. бросательная мина) – 10 colių (25,4 mm) kalibro jūrų minosvaidis, iššaunantis 25 kg dinamito užtaisą iki 30 m atstumu/
Klasė | Pastatymo metai |
Pastatyta vienetų |
Techniniai duomenys | Paskirstymas laivynuose |
Išbraukta iš laivyno sąrašų |
---|---|---|---|---|---|
Drakon (Дракон) | 1877–1878 | 77 | 25 t, 13 mazgų, 100–150 mylių, 1х381 mm NTA, 1 37 mm patranka | BL: 58; JJL: 6; RVL: 13 | 1906–1909 |
Ruskij tip (Русский тип) | 1878–1879 | 6 | 30 t, 14 mazgų, 1х381 mm sukiojamas NTA, 1 37 mm patranka | BL: 3; RVL: 3 | 1906–1909 |
Skorpion (Скорпион) | 1878–1879 | 3 | 25 t, 12 mazgų, 225 mylių, 1х381 mm NTA, 1 37 mm patranka | JJL: 3 | 1906–1909 |
Luk (Лук) | 1878–1879 | 11 | 21 t, 12 mazgų, 110 mylių, 1х381 mm NTA, 1 37 mm patranka | BL:8; JJL: 3 | 1906–1909 |
Samopal (Самопал) | 1878 | 2 | 32 t, 13 mazgų, 350 mylių, 1х381 mm, 1 37 mm patranka | BL:2 | 1906–1909 |
Kefalė (Кефаль) | 1878 | 1 | 13 t, 12 mazgų, 1х381 mm NTA | JJL | 1906–1909 |
Sulinas (Сулин) | 1878 | 4 | 25 t, 12 mazgų, 260 mylių, 1х381 mm NTA, 1 37 mm patranka | JJL | 1906–1909 |
Lentelės žymėjimai:
- Laivynai: BL – Baltijos laivynas, JJL – Juodosios jūros laivynas, RVL – Ramiojo vandenyno laivynas
- NTA – nosinis torpedinis aparatas
1900 m. Rusijos laivyne buvo 111 minanešių, pastatytų 1878 m. 46 minanešės buvo ginkluotos jūrų minosvaidžiais, 43 – nejudamais torpediniais aparatais, 14 – sukiojamais torpediniais aparatais.[1]
Nuorodos
redaguoti- ↑ Предшественники Торпедоносцев. In: Моделист-Конструктор. № 12 1985 m.