Minanešė (rus. миноноска) – mažas Rusijos imperijos karo laivas (vandentalpa 20-100 t), ginkluotas jūrų minomis ar torpedomis (torpedas Rusijoje pradžioje vadino 'savijudėmis minomis'). Dalyje valstybių (Rusijos imperija, Vokietijos imperija, Austrija-Vengrija, Švedija) oficialiai nebuvo skiriamos dvi mininių laivų klasės – minanešės ir mininiai kateriai. Mininiai kateriai buvo dar mažesni minomis ginkluoti laivai (valtys), kurių vandentalpa buvo 5–16 t.

Drakon klasės minanešė Nr.61

Rusijoje mažus laivus, ginkluotus kártinėmis ir velkamosiomis minomis, vadino įvairiai – mininiais barkasais (rus. минный баркас), mininiais kateriais (минный катер), mininėmis valtimis (минная лодка; минная шлюпка). Vėliau stambesniuosius tokius laivus Rusijos imperijos Jūrų ministerijos dokumentuose imta vadinti terminu миноноска ('minanešė'). Šį terminą 1878 m. balandžio 15 d. patvirtino generaladmirolo didžiojo kunigaikščio Konstantino Nikolajevičiaus įsakymas.

Konstrukcijos ypatumai

redaguoti

Esminė minanešių savybė buvo didelis greitis, kurį pasiekti padėdavo:

  • maža laivo korpuso masė (korpusas būdavo gaminamas iš plonų aukštos kokybės plieno lakštų). Minanešių neskandumą užtikrindavo korpuso vandeniui nelaidžios pertvaros, dalinusios korpusą į 7 skyrius – taraninį, nosies, minų, kuro, kūryklos, mašinų ir laivagalio. Laivagalio skyriuje būdavo laivo vadas ir šturvalas, o virš skyriaus denio būdavo bokštelis. Visą korpusą iš viršaus dengdavo iškilas plieninis denis.
  • specialios garo mašinos, kurios dėl palengvintų detalių pasiekdavo 10–20 kartų didesnį santykinį galingumą, lyginant su šarvuočių mašinomis.
  • specialiai paskaičuoti optimalūs velenai ir varomieji sraigtai.

Minanešės būdavo ginkluotos specialiomis jūrų minomis:

  • kártinės minos (rus. шестовая мина) – ant laivo nosyje pritvirtinamų 8–9 m ilgio karčių. Sprogdavo taranuojant priešo laivą.
  • Vaithedo torpedų (rusiškai vadintų savijudėmis minomis (rus. самодвижущаяся мина) – iššaunamų iš sukiojamų ar nejudamų torpedų aparatų.
  • svaidomosios minos (rus. бросательная мина) – 10 colių (25,4 mm) kalibro jūrų minosvaidis, iššaunantis 25 kg dinamito užtaisą iki 30 m atstumu/
Klasė Pastatymo
metai
Pastatyta
vienetų
Techniniai duomenys Paskirstymas
laivynuose
Išbraukta iš
laivyno sąrašų
Drakon (Дракон) 1877–1878 77 25 t, 13 mazgų, 100–150 mylių, 1х381 mm NTA, 1 37 mm patranka BL: 58; JJL: 6; RVL: 13 1906–1909
Ruskij tip (Русский тип) 1878–1879 6 30 t, 14 mazgų, 1х381 mm sukiojamas NTA, 1 37 mm patranka BL: 3; RVL: 3 1906–1909
Skorpion (Скорпион) 1878–1879 3 25 t, 12 mazgų, 225 mylių, 1х381 mm NTA, 1 37 mm patranka JJL: 3 1906–1909
Luk (Лук) 1878–1879 11 21 t, 12 mazgų, 110 mylių, 1х381 mm NTA, 1 37 mm patranka BL:8; JJL: 3 1906–1909
Samopal (Самопал) 1878 2 32 t, 13 mazgų, 350 mylių, 1х381 mm, 1 37 mm patranka BL:2 1906–1909
Kefalė (Кефаль) 1878 1 13 t, 12 mazgų, 1х381 mm NTA JJL 1906–1909
Sulinas (Сулин) 1878 4 25 t, 12 mazgų, 260 mylių, 1х381 mm NTA, 1 37 mm patranka JJL 1906–1909

Lentelės žymėjimai:

  • Laivynai: BL – Baltijos laivynas, JJL – Juodosios jūros laivynas, RVL – Ramiojo vandenyno laivynas
  • NTA – nosinis torpedinis aparatas

1900 m. Rusijos laivyne buvo 111 minanešių, pastatytų 1878 m. 46 minanešės buvo ginkluotos jūrų minosvaidžiais, 43 – nejudamais torpediniais aparatais, 14 – sukiojamais torpediniais aparatais.[1]

Nuorodos

redaguoti
  1. Предшественники Торпедоносцев. In: Моделист-Конструктор. № 12 1985 m.