Michailas Lermontovas

Michailas Jurijevičius Lermontovas
Mikhail lermontov.jpg
Gimė 1814 m. spalio 15 d.
Maskva, Rusija
Mirė 1841 m. liepos 27 d. (26 metai)
Piatigorskas, Rusija
Tėvas Jurijus Lermontovas
Motina Marija Lermontova
Veikla rašytojas
Commons-logo.svg Vikiteka Michailas Lermontovas
Parašas
Mikhail Lermontov Signature.svg

Michailas Jurijevičius Lermontovas (1814 m. spalio 15 d. Maskvoje, Rusija – 1841 m. liepos 27 d.) – rusų „aukso amžiaus“ rašytojas, romantinės rusų literatūros atstovas.

BiografijaKeisti

 
M. Lermontovas 3–4 metų amžiaus
 
Lermontovo paveikslas „Susišaudymas Dagestano kalnuose“

Gimė atsargos majoro Jurijaus Lermontovo šeimoje. Buvo gabus įvairiose srityse: grojo keliais instrumentais, puikiai piešė, daug skaitė. 1828 m. senelė jį atvežė į Kilmingųjų pensioną prie Maskvos universiteto. Pensione, pasižyminčiame literatūrinėmis tradicijomis, sukūrė pirmuosius eilėraščius, kuriuose siekė įprasminti katastrofišką pasaulio sukilimą ir antitezes. Jiems taip pat būdinga ir baironiška problematika – neeilinės asmenybės susidūrimas su visuomene, ir šileriškas nesitaikstymas su viešpataujančia pasaulyje neteisybe, protestas prieš tironiją. Rašyti eiles jam buvo būtinybė – jos atstojo dienoraštį.

1830 m. įstojo į Maskvos universitetą. Mokslas moralės ir politikos skyriuje jo netenkino, todėl kitais metais perėjo į filologijos mokslų skyrių. Ten vyko studentų sąjūdis, į kurį jis aktyviai įsijungė, dalyvavo studentų protesto akcijose. Jo nuotaikas studijų metais liudija dažniau skambantys politiniai motyvai eilėraščiuose. Studijų metu parašė apie 200 eilėraščių.

Asmeniniame gyvenime M. Lermontovą persekiojo nusivylimai – mylimoji ištekėjo už kito.

1832 m. pavasarį teko palikti universitetą, išvažiuoti iš Maskvos – egzaminų metu jis atsakinėjo ne taip, kaip dėstė profesoriai ir, susiginčijęs, užsitraukė jų rūstybę. Tų pačių metų rudenį įstojo į Peterburgo gvardijos praporščikų ir kavalerijos junkerių mokyklą. Kaip vėliau rašė, tai buvo dveji baisūs metai - jį slėgė tos mokyklos absoliutus dvasinis vakuumas. Nuo 1834 m. jis tarnavo husarų gvardijos pulke Carskoje Selo.

1841 m. mirtinai sužeistas dvikovoje.

BibliografijaKeisti

  • Mūsų laikų herojus. – Vilnius, 1975 (kiti leidimai: 1963; 1958; 1949; 1936).
  • Poezija. – Vilnius, 1964.
  • Giesmė apie carą Ivaną Vasiljevičių, jaunąjį opričniką ir narsųjį pirklį Kolešnikovą. – Vilnius, 1956.
  • Mcyri : Bėglys. – Vilnius, 1951.
  • Rinktinė: lyrikos ir poemos. – Vilnius, 1949.
  • Dainininkas Keribas: [pasaka]. – Kaunas, 1949.
  • Proza. – Kaunas, 1946.
  • M. Lermontovo raštai / Antano Valaičio vertimas. – Kaunas, 1922.

NuorodosKeisti

Vikicitatos