Makvorio sala

Salos pakrantė

Palydovinė nuotrauka

Makvorio sala (angl. Macquarie Island) – sala Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje, maždaug pusiaukelėje tarp Naujosios Zelandijos ir Antarktidos. Priklauso Australijai, Tasmanijos valstijai.

Salos plotas – 128 km². Ji nusitęsusi iš šiaurės į pietus 35 km, plotis siekia 5 km. Paviršius kalnuotas, saloje yra du 150–200 m aukščio plokščiakalniai. Aukščiausia Makvorio salos vieta (410 m, Hamiltono ir Flečerio kalnai) yra pietinėje dalyje. Aplink Makvorio salą yra dar keletas smulkių salelių: Džadžo ir Klerko salos (20 ha), Bišopo ir Klerko salos (60 ha, toliausiai į pietus nutolusi Australijos vieta). Makvorio sala yra ant Makvorio tektoninio lūžio, todėl čia dažni smarkūs žemės drebėjimai. Saloje galima išvysti išskirtinių geologinių atodangų (ofiolitų sekos).

Klimatas jūrinis, vėsus, vėjuotas. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra yra 5–8 °C, liepos mėnesio 1,5–5 °C. Vidutiniškai per metus iškrenta ~980 mm kritulių (kartais – sniegas). Makvorio sala yra viena debesuočiausių pasaulio vietų – per metus vidutiniškai būna 858 valandų giedros.

Augalija skurdi – veši samanos, kerpės, nedidelės žolės, yra endeminių orchidėjų rūšių. Būdinga antarktinė gyvūnija – saloje yra milžiniškos paukščių kolonijos, ruonių gulyklos. Čia sutinkami subtropiniai, kergeleniniai, australiniai jūrų lokiai, pietiniai jūrų drambliai, karališkieji, papuasiniai ir kiti pingvinai, įvairūs jūrų paukščiai. Čia žmonės buvo užveisę triušių, kačių, žiurkių, bet šie gyvūnai buvo išnaikinti.

Salą 1810 m. atrado ruonių medžiotojas Frederikas Haselboras (Frederick Hasselborough). Jis salą paskelbė Britanijos valda, ir ji prijungta prie Naujojo Pietų Velso. Sala pavadinta gubernatoriaus Laklano Makvorio (Lachlan Macquarie) garbei. Makvorio salą ėmė lankyti ruonių, pingvinų medžiotojai ir beveik išnaikino salos gyvūniją. 1820 m. saloje savo kelionės metu lankėsi Fadėjus Belinshauzenas. 1877 m. saloje 4 mėnesius praleido sudužusios škunos Bencleugh įgula. 1890 m. salos valdymas perduotas Tasmanijai. 1911–1915 m. Makvorio saloje veikė Australijos antarktinės ekspedicijos bazė ir meteorologinė stotis. 1933 m. sala paskelbta gamtos draustiniu.

Nuo 1948 m. salos šiaurinę ir pietinę dalis jungiančioje sąsmaukoje veikia Makvorio salos stotis, kurioje per metus dirba 20-40 žmonių. Šalia yra sraigtasparnių tūpimo aikštelė.

1997 m. Makvorio sala dėl savo išskirtinių geologinių ypatybių bei kaip svarbi gamtos buveinė įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Galerija

• 
  Pingvinų kolonija
• 
  Jūrų drambliai
• 
  Makvorio salos stotis
• 
  Salos augmenija. Pleurophyllum hookeri bendrija