Mėtų arbata
Mėtų arbata (arab. شاي بالنعناع = shāy bil n`anā` arba arab. الأتاي = at-tay), dar vadinama tuaregų arbata – Magrebo virtuvėje (ypač Maroko virtuvėje) populiari arbata su savitu gėrimo ritualu. Ši arbata gaminama iš šaltmėtės (arab. نعناع = n`anā`) lapų. Turi būdingą gaivų mėtos aromatą.
Paruošimas redaguoti
Pradžioje džiovinti arbatžolių (žaliosios arbatos, dažniausiai gunpowder) lapai sudedami į arbatinuką ir užpilami verdančiu vandeniu, tada palaikius apie pusę minutės vanduo nupilamas į atskirą indą taip pašalinant kartėlį. Tada vėl įpilama verdančio vandens ir vėl nupilama. Vėliau į arbatinį sudedami švieži šaltmėčių lapai, geras žiupsnis cukraus ir po pirmojo nupylimo gautas skystis. Tuomet dar įpilama vandens į arbatinuką ir šis pastatomas ant ugnies. Vandeniui užvirus, arbatinukas nuimamas nuo ugnies ir arbata pilama į stiklinę. Tada iš stiklinės vėl supilama atgal į arbatinuką. Taip pakartojama 2-3 kartus. Galiausiai arbata iš aukštai supilama į stiklinę, kad susidarytų puta.
Mėtų arbatos gėrimo ceremonija yra svarbi Magribo kultūros dalis. Šia arbata vaišinami namų svečiai. Iš Maroko įvairios mėtų arbatų tradicijos papilto po Ispaniją, Portugaliją, iš ten – po Lotynų Ameriką.