Lytinis potraukis – fizinis (tarp žmonių – ir psichologinis) potraukis kitam tos pačios rūšies individui. Tai vienas iš gyvybiškai svarbiausių rūšies išlikimo veiksnių skirtalyčių gyvūnų pasaulyje. Žmogaus savybių visuma, sukelianti didesnį lytinį potraukį, vadinama lytiniu patrauklumu

Pradeda formuotis lytinio brendimo metu (vienoje iš apklausų teigiama, kad dažniausiai daugelis pirmuosius tokio pobūdžio jausmus išgyvena apie 10–11-uosius gyvenimo metus, prasidėjus gonadarchei).[1] Prasidėjus tikrajam lytiniam brendimui (pubertetui, kurį sąlygoja menarchė, spermarchė) noras numalšinamas masturbuojantis.[2] Vėliau atsiradus lytiniam partneriui patenkinamas seksu. Šiek tiek ima silpti klimakterinio periodo metu ir senatvėje (sąlygojama menopauzės, andropauzės). Nors moters lytinis potraukis sustiprėja ciklo viduryje (prieš pat ovuliaciją),[3] tačiau jam daug įtakos turi dvasiniai ir emociniai veiksniai, susiję su vyru (pvz., nesant patikimiems santykiams su vyru, moters lytinį potraukį slopina nėštumo baimė).[4]

Lytinį potraukį visų pirma stipriai skatina lytiniai dirgikliai, ypač matomos ar pabrėžtos intymios vietos. Jo formavimuisi taip pat turi įtakos biocheminiai veiksniai: lytinio potraukio padidėjimą lemia ir hormonai estrogenai bei androgenai (kaip endogeninis veiksnys) ir feromonai (kaip egzogeninis).[4] Potraukio stimuliatoriai vadinami afrodiziakais, tačiau daugelio jų cheminis poveikis yra abejotinas.[1]

Įprastas lytinio potraukio patenkinimo būdas – seksas, sueitis. Lytinio potraukio intensyvumas lemia ir lytinį aktyvumą, sekso poreikį. Pakankamai išreikštas lytinis potraukis lemia optimalias sueities sąlygas – makšties sudrėkimą ir erekciją.[4]

Padidėjęs vyro lytinis potraukis vadinamas edeomanija, o moters – nimfomanija. Z. Froido teorijoje lytinis potraukis beveik sutampa su libido sąvoka.[5]

Požiūris Keisti

Viduramžių laikų žmones gąsdino jų kūnas. Tais laikais, kai bažnyčia turėjo didžiulę įtaką valdžiai ir degė inkvizicijos laužai – kūnas buvo laikomas tik laikina sielos buveine. Todėl buvo smerkiami visi žemiškieji norai, kūno poreikiai. Žmonėms buvo teigiama, kad lytinis potraukis yra vienas iš gyvuliškųjų, purvinųjų aistrų, buvo labai smerkiamas nesantuokinis lytinis gyvenimas, ir netgi sutuoktinius bažnyčia ragindavo išlikti skaisčius visą savo gyvenimą. Masturbacija buvo laikoma ypač nuodėmingu dalyku.[6][7]

Šaltiniai Keisti

  1. 1,0 1,1 Lehmiller, Justin J. (12 October 2017). The psychology of human sexuality (Second ed.). Hoboken, NJ. ISBN 9781119164708. OCLC 992580729. 
  2. Robbins, Cynthia L.; Schick, Vanessa; Reece, Michael; Herbenick, Debra; Sanders, Stephanie A.; Dodge, Brian; Fortenberry, J. Dennis (2011-12-01). „Prevalence, Frequency, and Associations of Masturbation With Partnered Sexual Behaviors Among US Adolescents“. Archives of Pediatrics & Adolescent Medicine 165 (12): 1087–1093. ISSN 1072-4710. doi:10.1001/archpediatrics.2011.142. 
  3. „Why am I hornier at certain times of the month?“. www.medicalnewstoday.com. 2020-09-21. Nuoroda tikrinta 2022-10-16. 
  4. 4,0 4,1 4,2 Jones, Richard E. (2006). Human reproductive biology. Kristin H. Lopez (3rd ed.). Amsterdam: Elsevier Academic Press. ISBN 978-0-12-088465-0. OCLC 61351645. 
  5. Libido. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
  6. „Sex in the Middle Ages“. Serious Science. Nuoroda tikrinta 2022-05-10. 
  7. „Masturbation“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-06-13.