Longmeno urvai
龙门石窟

Didžiojo Budos skulptūra Fengsiansi urve
Longmeno urvai
Longmeno urvai
Koordinatės 34°33′20″ š. pl. 112°28′11″ r. ilg. / 34.55556°š. pl. 112.46972°r. ilg. / 34.55556; 112.46972
Vieta Kinija
Adm. vienetas Henanas
Plotas 331 ha
Istorija
Statytojas Šiaurės Vei, Tangų dinastija
Pastatytas nuo V a.
Tauta kinai
Informacija
Vikiteka VikitekaVikiteka
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 1003

Longmeno urvai arba Longmeno grotai (kin. 龙门石窟, pinyin: Lóngmén Shíkū) – budistinio urvų meno kompleksas rytų Kinijoje, Henano provincijoje, 12 km į pietus nuo Luojango, prie Jihė upės, Longmeno ir Siangšano kalvų šlaituose.

Budistinės šventyklos Longmeno urvuose pradėtos įrenginėti vėlyvuoju šiaurės (Bei) Vėjų dinastijos laikotarpiu (386–535 m.). Bei Vėjų dinastijos sostinę 495 m. perkėlus iš Pingčengo į Luojangą, Longmeno kompleksas pradėtas dar labiau plėtoti. VI a. protarpiais šventyklos plėstos Tangų dinastijos. Tuo metu pastatytas didingiausias komplekso objektas – Fengsiansi urvo Buda (672–675 m.).[1]

Longmeno kompleksą sudaro 1352 urvai, 785 nišos, daugiau kaip 97 000 Budos, bodhisatvų, arhatų statulų ir 3680 išraižytų akmens lentelių. Vėjų dinastijos laikotarpio kūriniai nesudėtingi, paprastų formų (Gujango, Binjango, Lotoso urvai), Tangų dinastijos laikotarpio skulptūros realistiškesnės (apie 17 m Didžiojo Budos skulptūra Fengsiansi urve). Longmeno urvai laikomi kinų akmens kalybos meistriškuno pavyzdžiu.[2] 2000 m. Longmeno urvai paskelbti UNESCO pasaulio paveldo objektu.

Šaltiniai redaguoti

  1. Longmen cavesEncyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
  2. Longmeno urvai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008