Lavernaromėnų dievybė, globojusi vagis ir apgavikus.[1] Tai sena Italijos dievybė, iš pradžių buvusi viena iš požemio pasaulio dvasių.[2] Prie Via Salaria kelio buvo šios deivės šventoji giraitė, o netoliese porta Lavernalis vartų (ant Aventino kalvos) – altorius.[1][2]

Etruskų kape aptikta taurė su įrašu „Lavernai Pocolom“, Septimijaus Sereno teksto fragmente Laverna aiškiai minima ryšium su di inferi.[2] Ilgainiui imta laikyti vagių globėja (jų veikla siejama su tamsa); vagys šaukdavosi šios deivės, kad sėkmingai įgyvendintų savo kėslus, neprarasdami pamaldžių ir sąžiningų asmenų reputacijos.[2]

Dievavardį (teigiama, kad tai trumpinys iš Lativerna) bandyta aiškinti įvairiai: siejamas su lot. veiksmažodžiu latere, sen. gr. λαβεῖν ir sanskrito labh, tačiau labiau tikėtina, kad kilęs iš lot. levare ir levator ('vagis').[1]

Išnašos

redaguoti
  1. 1,0 1,1 1,2 Schmitz, Leonhard (1867), "Laverna", in Smith, William, Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology, 1, Boston 
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Encyclopædia Britannica“, 1911 m. leidimas, straipsnis „Laverna“.