Laverna
Laverna – romėnų dievybė, globojusi vagis ir apgavikus.[1] Tai sena Italijos dievybė, iš pradžių buvusi viena iš požemio pasaulio dvasių.[2] Prie Via Salaria kelio buvo šios deivės šventoji giraitė, o netoliese porta Lavernalis vartų (ant Aventino kalvos) – altorius.[1][2]
Etruskų kape aptikta taurė su įrašu „Lavernai Pocolom“, Septimijaus Sereno teksto fragmente Laverna aiškiai minima ryšium su di inferi.[2] Ilgainiui imta laikyti vagių globėja (jų veikla siejama su tamsa); vagys šaukdavosi šios deivės, kad sėkmingai įgyvendintų savo kėslus, neprarasdami pamaldžių ir sąžiningų asmenų reputacijos.[2]
Dievavardį (teigiama, kad tai trumpinys iš Lativerna) bandyta aiškinti įvairiai: siejamas su lot. veiksmažodžiu latere, sen. gr. λαβεῖν ir sanskrito labh, tačiau labiau tikėtina, kad kilęs iš lot. levare ir levator ('vagis').[1]