Laisvoji Fjumės valstybė

Laisvoji Fjumės valstybė (it. Stato libero di Fiume), Laisvasis Fjumės miestas – nepriklausoma laisvoji valstybė dabartinės Kroatijos teritorijoje, egzistavusi 1920–1924 m. Jos plotas buvo 28 km². Ją sudarė miestas Fjumė (po Antrojo pasaulinio karo vadinamas Rijeka), šiauriau esančios kaimiškos teritorijos ir „koridorius“ vakaruose, jungęs su Italija.

Stato libero di Fiume Laisvoji Fjumės valstybė
laisvoji valstybė
← 1920 – 1924 →   →
Vėliava Herbas
Location of
Sostinė	Fjumė
Valdymo forma	Respublika
prezidentas
1921-1922	Riccardo Zanella
1922-1923	Giovanni Giuriati
1923-1924	Gaetano Giardino (karinis gubernatorius)
Era	Tarpukaris
- Rapalo sutartis	1920 m. gruodžio 24 d.
- Romos sutartis	1924 m. vasario 22 d.
Valiuta	Fjumės krona (iki 1920 m.) Italijos lira (nuo 1920 m.)

Istorija

Pirmą kartą Fjumė autonomiją gavo 1719 m., kai miestas imperatoriaus Karolio VI dekretu buvo paskelbtas Šventosios Romos imperijos laisvuoju uostu. 1776 m., valdant imperatorei Marijai Teresei, miestas buvo priskirtas Vengrijos karalystei, o 1779 m. tapo Fjumės corpus separatum (t. y., gavo corpus separatum teises), likdamas Vengrijos karalystės dalimi. Miestas buvo trumpam praradęs savo autonomiją 1848 m., kai jį užėmė kroatų banas Josip Jelačić, kurią atgavo 1868 m., kai vėl prisijungė prie Vengrijos karalystės kaip corpus separatum. Iki 1924 m. Fjumė egzistavo kaip vienoks ar kitoks autonomiškas darinys.

XIX a. mieste gyveno kroatai, italai, vengrai ir kitų tautybių žmonės. Priklausymas vienai ar kitai tautai keitėsi nuo vieno gyventojų surašymo iki kito, nes tada tautybė daugiausiai nustatydavo pagal kalbą. Dėl ypatingo statuso ir padėties tarp kelių šalių susiformavo sava vietinių gyventojų etninė tapatybė. Vartosenoje buvo oficialios kalbos – italų, vengrų ir vokiečių kalba. Dauguma dalykinio susirašinėjimo vyko italų kalba, o daug vietinių šeimų namuose kalbėjo vietine tarme – venetų kalba su kroatų žodžių priemaiša. Kaimo vietovėje vyravo kroatų kalba (čakavų dialektas).