Laikinumas (skr. अिनत्य, anitya, pali अिनच्च anicca, jap. 無常 = mujō) – viena iš pamatinių budizmo doktrinų. Ji teigia, kad absoliučiai visa būtis yra laikina ir kintanti, nėra nieko pastovaus ar amžino.[1]

Laikinumas yra artimai susijęs su kita budizmo sąvoka – nesavastingumu, pagal kurią niekas neturi jokios esencijos, amžinos savasties ar nekintančios sielos.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Buswell, Robert E.; Lopez, David S. (eds.). The Princeton Dictionary of Buddhism. 1. Princeton University Press. doi:10.1093/acref/9780190681159.001.0001. ISBN 978-0-691-15786-3.