Kotijaus Alpės
Kotijaus Alpės (pranc. Alpes Cottiennes, it. Alpi Cozie) – Vakarų Alpių pietinė dalis tarp Monženevro ir Madalenos perėjų, Italijos ir Prancūzijos teritorijose. Ilgis (iš šiaurės į pietus) apie 90 km, didžiausias aukštis 3841 m (Monte Vizo kalnas).[1]
Kotijaus Alpės susidariusios iš kristalinių uolienų (gneisų, kristalinių skalūnų, granitoidų) ir nuosėdinių. Būdingas aukštikalnių reljefas; gausu ledyninio reljefo formų. Rytiniame Kotijaus Alpių šlaite prasideda Po ir jos intakai (Kizonė, Peličė, Varaita, Maira), vakariniame šlaite – keli Diuranso intakai.
Apatiniuose kalnų šlaituose auga bukynai, aukščiau – spygliuočių miškai, nuo 2000 m – plyti pievos. Sniego riba 2900 m aukštyje.[2]
Vystomas turizmas, žiemos sportas.
Kalnai pavadinti pagal šias žemes valdžiusį keltų ir ligūrų karalių Marką Julijų Kotijų. Neronui prijungus šias žemes prie Romos imperijos, sudaryta Kotijaus Alpių provincija.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 229
- ↑ Kotijaus Alpės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
