Komercijos patarėjas (garbės vardas)
Komercijos patarėjas (rus. коммерции советник) – garbės vardas, suteikiamas kai kurių šalių verslininkams.
Austrija redaguoti
Austrijoje šis garbės vardas vadinamas vok. Kommerzialrat 'komercinis patarėjas'.
Vokietija redaguoti
Vokietijoje garbės titulas vok. Kommerzienrat 'komercijos patarėjas' iki 1919 m. Juo apdovanodavo verslininkus, bet tik tada, kai šie paaukodavo dideles sumas bendriems reikalams (vok. Stiftungen für das Gemeinwohl). Aukštesnį šio vardo laipsnį slaptasis komercijos patarėjas (vok. Geheime Kommerzienrat) turintys verslininkai (jie patys, jų žmonos ir dukterys) gaudavo teisę dalyvauti monarcho (tuo metu Vokietijos imperijoje buvo daug ją sudarančių karalysčių, kunigaikštysčių ir pan.) rūmuose vykstančiuose renginiuose.
Rusijos imperija redaguoti
Rusijos imperijoje garbės vardas komercijos patarėjas buvo įsteigtas 1800 m. pirkliams. Jis buvo prilygintas VIII rangų lentelės klasei. Tuo pačiu metu buvo įsteigtas to paties lygio garbės vardas manufaktūrų patarėjas, skirtas gamybos įmonių savininkams.
Komercijos patarėjai gaudavo teisę būti asmeniškai pakviesti dalyvauti valstybinėse įstaigose vykstančiuose įvairiuose pasitarimuose prekybos ir pramonės klausimais.
1824 m. buvo nustatyta, kad komercijos patarėjo vardą gali gauti pirkliai, 12 metų iš eilės buvę pirmos gildijos pirkliais. 1836 m. komercijos patarėjas, taip pat jų našlėms ir vaikams buvo suteikta teisė kreiptis prašyti suteikti jiems paveldimą garbės pilietybę. 1854 m. komercijos patarėjų sūnums buvo suteikta teisė stoti dirbti valstybės tarnyboje antro atskyrio kanceliariniais tarnautojais (rus. канцелярские служители второго разряда).
Komercijos patarėjo vardą gavę asmenys netapdavo bajorais. Jie gaudavo teisę į kreipinį Ваше высокоблагородие.
XIX a. viduryje buvo 256 asmenys, turėję šį garbės vardą.