Kiaulidė
Kiaulidė – tvartas, kuriame laikomos kiaulės. Tai gali būti tiek nedidelis, paprastos struktūros statinys keliomis kiaulėms laikyti, tiek didelė pramoninė ferma. Mažesniuose ūkiuose paprastai skirtingo amžiaus ir lyties gyvuliai laikomi vienoje kiaulidėje, bet atskiriami gardais, o dideliuose – atskiri pastatai kiekvienai kiaulių grupei. Tada būna atskira kiaulidė besiparšiuojančioms kiaulėms, kurioje gyvena žindančios kiaulės ir paršeliai (iki 2–4 mėn., kol nujunkomi). Ten taip pat laikomos nujunkytos, sukergtos ir tikrinamos paršavedės. Atskirose patalpose arba garduose laikomas pakaitinis prieauglis, kuiliai (kuilidėje), penimos kiaulės (penimiai). Neparšingos ir paršingos kiaulės dažniausiai laikomos grupiniuose garduose, apsiparšiavusios – atskiruose, nujunkyti paršeliai, penimiai – grupiniuose garduose. Tarp eilių būna takai.
Kiaulidėse įrengiama ventiliacijos sistema, didesniuose ūkiuose šėrimas ir mėšlo mėžimas būna mechanizuotas.[1]
-
Kiaulidės viduje (XX a. pr. Švedija)
-
Kiaulidė muziejuje pietų Švedijoje
-
XIX a. pab. kiaulidė Lenkijoje
-
Mišučių dvaro kiaulidė (1926 m.)
-
Kiaulidė muziejuje Slovėnijoje
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Vytautas Liubinas. kiaulidė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006