Kedahas
- Šis straipsnis yra apie šiuolaikinę Malaizijos valstiją. Istorinės Kedaho valstybės aptariamos straipsniuose Kedahas (istorinė valstybė) ir Kedaho sultonatas.
Kedahas (malaj. Kedah) – viena šiauriausių Malaizijos valstijų. Ribojasi su Tailandu, Perlisu šiaurėje ir su Peraku, Penangu pietuose.
| Kedahas Kedah | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Malaizija
| ||||||
| Regionas | Vakarų Malaizija | ||||||
| Administracinis centras | Alor Staras | ||||||
| Apygardų skaičius | 11 | ||||||
| Sultonas | Salehudinas | ||||||
| Gyventojų | 2 187 500[1] | ||||||
| Plotas | 9 426 km² | ||||||
| Tankumas | 232 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | www.kedah.gov.my | ||||||
 Vikiteka |
KedahasVikiteka | ||||||
Geografija
redaguotiValstija yra Malakos pusiasalio vakaruose, prie Malakos sąsiaurio. Valstijai priklauso ir Langkavio sala. Būdingos derlingos lygumos, garsėjančios ryžių auginimu. Pietuose iškilę Bintango kalnai, iškilę iki 1862 m (Bintango kalnas).
Pagrindinės upės – Kedahas, Merbokas, Muda, Kerianas.
Gyventojai
redaguoti2015 m. tautinė Kedaho sudėtis: 76 % bumiputerai (daugiausia malajai, taip pat tajai, džahajai), 12,7 % kinai, 6,9 % indai, 0,9 % kiti, 3,4 % ne Malaizijos piliečiai. 2010 m. 77,2 % gyventojų buvo musulmonai, 14,2 % – budistai, 6,7 % – hinduistai, 0,8 % – krikščionys.[2]
Didžiausi miestai
redaguoti- Alor Setaras – 254,8 tūkst. gyventojų (2010 m.)
- Sungai Petanis – 195,1
- Kulimas – 183,5
- Bedongas – 88,8
- Džitra – 75,9
Ekonomika
redaguotiSvarbiausia ūkio šaka – ryžių auginimas[3] (išauginama daugiau nei pusė Malaizijos derliaus). Mašinų (automobilių, aviacijos, motociklų) pramonė. Turizmas (Langkavio saloje).
Administracija
redaguotiKedahas padalintas į 11 apygardų:
- Balingas
- Bandar Baharu
- Kota Setaras
- Kvala Muda
- Kubang Pasu
- Kulimas
- Langkavio sala
- Padang Terapas
- Pendangas
- Sikas
- Janas
Istorija
redaguotiIki sultonato
redaguotiKedaho valstybė – viena seniausių Malajų salyne. Pirmaisiais mūsų eros amžiais Kedaho miestą įkūrė indų pirkliai, ir jis dalyvavo Transmalakinėje prekyboje.
Nors ilgainiui Kedaho sritys buvo suvienytos Langkasukos valstybėje, kai ši kontroliavo dideles teritorijas Malakos pusiasalyje, Kedahas buvo dalinai nepriklausomas. Jį valdė vietinė hinduistinė dinastija, įkurta Merong Mahavangsa. Žinomi devyni jos valdovai.
Kedaho sultonatas (nuo 1136 m.)
redaguotiPaskutinis hinduistinio Kedaho valdovas Praongas Mahavangsa 1136 m. atsivertė į islamą, tapdamas sultonu Muzafar Šachu. Taip buvo įkurtas Kedaho sultonatas, kurio sultonų dinastija egzistuoja iki šiol. Kedaho sultonatas apėmė ne tik dabartinį Kedahą, bet ir Penangą, Perlisą, Tailando Satuno provinciją.
XVIII a pabaigoje labai sustiprėjo Siamo grėsmė. Siekdamas britų pagalbos, sultonas prižadėjo jiems Penango salą, kurią britai pasiėmė, o pagalbos nesuteikė. Likęs Kedahas buvo okupuotas Siamo 1821 m. 1909 m. britų-Siamo sutartimi Kedahas buvo padalintas į keletą dalių. Šiaurinė jo dalis liko Tailandui (dabartinė Satun provincija), likusios teritorijos perėjo britams, bet jose buvo išskirta atskira dalis Perlisas. Tokiu būdu Kedahas ir Perlisas tapo Britų Malajos sudėtine dalimi, Nefederacinėmis Malajų Valstijomis.
Japonų okupacijos laikais per Antrąjį pasaulinį karą Kedahas vėl perėjo Tailandui ir pavadintas Syburi, tačiau po karo vėl grįžo britams. 1946 m. jis įsijungė į Malajos Sąjungą, o 1948 m. – į Malajos Federaciją, tapdamas viena iš Malaizijos valstijų. Jame išlikusi sultono institucija ir nuo XII a besitęsianti dinastija.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Kedah, citypopulation.de
- ↑ „2010 Population and Housing Census of Malaysia“ (PDF). Department of Statistics, Malaysia. p. 13. Suarchyvuotas originalas (PDF) 11 October 2012. Nuoroda tikrinta 17 June 2012.
- ↑ State News Archyvuota kopija 29 lapkričio 2014 iš Wayback Machine projekto.. Bernama.com.my (18 August 2005). Retrieved on 27 September 2013.
