Kanceliarijos direktorius
Kanceliarijos direktorius (rus. директор канцелярии) – ministerijos kanceliarijos vadovas, kurio pareigybė vadinama žodžiu direktorius.
Kanceliarijų direktoriai Rusijos imperijoje redaguoti
Kanceliarijos direktorius – valdininkų, vadovavusių ministerijų kanceliarijoms, pareigos Rusijos imperijoje 1799–1867 m., įvestos 1799 m. gruodžio 7 d. Nuo 1867 m. iki 1917 m. pareigos vadinosi kanceliarijos viršininkas (rus. начальник канцелярии)
Pagal 1811 m. birželio 25 d. Bendruosius ministerijų nuostatus (Общее учреждение министерств) ministerija galėjo turėti ministro kanceliariją arba ministerijos kanceliariją ar neturėti jokios kanceliarijos. Kai kuriose ministerijose buvo kelios ministro kanceliarijos. Kanceliarijoms kartais vadovaudavo ne kanceliarijų direktoriai, o kanceliarijų valdytojai (rus. правитель канцелярии; управляющий канцелярией). Pvz.:
- Liaudies švietimo ministro kanceliarija buvo įsteigta 1825 m., o 1862 m. buvo panaikinta.
- 1842 m. Vidaus reikalų ministerijoje, o 1866 m. – Valstybės turto ministerijoje ministrų kanceliarijos buvo performuotos į bendrųjų reikalų departamentus.
- 1842 m. įsteigiama Vidaus reikalų ministro kanceliarija, kuriai vadovavo kanceliarijos valdytojas (pagal 1908 m. etatus – kanceliarijos direktorius).
- 1902–1908 m. Vidaus reikalų ministerijoje egzistavo ministro kanceliarija bajorijos reikalams (канцелярия по делам дворянства), kuriai vadovavo kanceliarijos direktorius.
- 1867 m. įkurta Karo ministerijos kanceliarijos viršininko pareigybė.
- 1902 m. įkurta Imperatoriaus dvaro ministerijos kanceliarijos viršininko pareigybė.
Direktoriai vadovavo ir:
- Sinodo oberprokuroro kanceliarijai (nuo 1836 m.)
- Imperatoriaus Prašymų priėmimo stats – sekretoriaus kanceliarijai (nuo 1841 m.)
- generalgubernatorių kanceliarijoms ir t. t.
Pagal Bendruosius ministerijų nuostatus ministro kanceliarijos direktoriaus pareigos buvo:
- valdyti kanceliariją
- pranešti ministrui apie gaunamus dokumentus
- paskirstyti gaunamus dokumentus į atitinkamus ministerijos ar pačios kanceliarijos padalinius
- pateikti ministrui būtiną informaciją apie nagrinėjamus klausimus,
- vadovauti Ministro tarybos žurnalo sudarinėjimui.
Skirtingose įstaigose kanceliarijų direktorių pareigos nebuvo identiškos. Pvz.:
- Finansų ministro kanceliarijų direktoriai buvo ministro tarybos nariai ir kreditavimo klausimus tvarkė kartu.
- Liaudies švietimo ministro kanceliarijos direktorius kartu buvo ir Vyriausiojo cenzūros komiteto (egzistavusio iki 1828 m.) reikalų valdytoju.
- Pagal Karo ministerijos 1832 ir 1836 m. nuostatus Karo ministerijos kanceliarijos direktorius dar buvo ir Karo tarybos reikalų tvarkytojas. Jis kartu nuo 1842 m. buvo ir Peterburgo medicininės ir chirurgijos akademijos globėjas.
- Pagal 1836 m. Jūrų ministerijos sudarymo projektą Jūrų ministerijos kanceliarijos direktorius buvo dar ir admiralitetų tarybos reikalų tvarkytojas. Pagal 1885 m. Jūrų žinybos tvarkymo nuostatus jis dar buvo ministerijos juriskonsultas.
Kanceliarijų direktoriai ar viršininkai būdavo skiriami. Šias pareigas paprastai užimdavo IV klasės pagal Rangų lentelę valdininkai (tikrieji valstybės patarėjai), retai – V klasės valdininkai (valstybės patarėjai). Išimtys buvo Karo ministerijos ir Imperatoriaus dvaro ministerijų kanceliarijų direktoriai, kurie turėjo būti III (slaptasis patarėjas) ar IV klasės valdininkai, o pagal 1907 m. Karo tarybos nuostatus Karo ministerijos kanceliarijos viršininku galėjo būti tik generolas leitenantas ar generolas.
Pareigybės panaikintos 1917 m. lapkričio mėn.