Kaiseris

Kaiseris
turk. Kayseri
Kayseri 2013 - panoramio.jpg
Kaiseris Erdžijo kalno papėdėje
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Turkijos vėliava Turkija
Provincija Kaiserio provincija
Gyventojų (2019[1]) 1 172 234
Plotas 401 km²
Tankumas (2019[1]) 2 923 žm./km²
Altitudė 1 050 m
Kirčiavimas Káiseris

Kaiseris – miestas Turkijos centrinėje dalyje, Anatolijos plokščiakalnyje; provincijos centras. Miestas įsikūręs užgesusio Erdžijo ugnikalnio šiaurės papėdėje, 1040–1050 m aukštyje. Yra Erkileto tarptautinis oro uostas. Aliuminio lydymas, lėktuvų surinkimas, tekstilės (medvilnės), stiklo, cemento, maisto (daugiausia cukraus) pramonė, namų apyvokos reikmenų gamyba. Auksakalystės, kilimų, patiesalų audimo amatai. Turizmas. Yra Erdžijo universitetas (įkurtas 1978 m.). XII–XVI a. architektūros paminklai (mečetės, medresės, citadelė, mauzoliejus).[2]

Netoli Kaiserio yra istorinio Kanešo miesto vieta.

IstorijaKeisti

Senovėje miestas vadintas Mazaka (sen. gr. Μάζακα), vėliau Eusebėja (sen. gr. Εὐσέβεια). Nuo III a. pr. m. e. tapo Kapadokijos karalystės sostine, I a. pr. m. e. jį užėmė Armėnijos karalius Tigranas I. I m. e. a. romėnams užvaldžius Kapadokiją, miestas pavadintas Kapadokijos Cezarėja (lot. Caesarea Cappadociae), tapo Kapadokijos provincijos sostine. Nuo II a. tapo vienas krikščionybės plitimo židinių, čia įkurta Cezarėjos vyskupija, IV a. – Kapadokijos metropolija. 1080 m. miestą užkariavo turkai seldžiukai ir pavadino Kaiseriu. 1242 m. užėmė mongolai, XIV a. turkmėnai, 1397 m. – turkai osmanai, vėliau valdė Egipto mameliukai. Nuo 1515 m. priklausė Osmanų imperijai.[3]

Dabartinis miesto pavadinimas – suturkinta Caesarea. Šitaip romėnai miestą pavadino cezario Augusto garbei.[4]

SportasKeisti

FutbolasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. "Turkey: Major cities and provinces". citypopulation.de.
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 185 psl.
  3. Kayseri. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
  4. В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.