Kainas ir Abelis

Kainas ir Abelis – pagal žydų ir krikščionybės mitologiją yra pirmųjų žmonių Adomo ir Ievos sūnūs. Apie šiuos Adomo sūnus minima ir Korane.

„Kainas ir Abelis“. Rubenso paveikslas, 1608–1609 m.

Istorija

Pagal Bibliją, Adomas ir Ieva susilaukė dviejų sūnų. Vyresnysis vadinosi Kainas, o jaunesnysis Abelis. Kainas dirbo žemę, o Abelis ganė avis. Vieną kartą abu broliai išėjo Dievui aukoti atnašų. Jie pasidarė aukurus, prikrovė ant jų malkų ir uždegė. Ant malkų Kainas padėjo savo užaugintus javus ir vaisius, o Abelis geriausius savo bandos gyvulius. Abelis buvo geras, todėl Dievas jo auką mielai priėmė. Kaino auką Dievas atmetė, nes jis buvo nedoras.

Dievui priėmus tik Abelio auką, Kainas labai supyko ir ėmė pavydėti. Galiausiai Kainas nužudė Abelį. Tai padaręs, Kainas neatgailavo dėl savo nuodėmės, todėl Dievas už tai jį nubaudė: Kainas turėjo iki mirties klajoti po žemę ir niekur negalėjo rasti sau ramybės.

Adomas ir Ieva labai gailėjo savo gerojo sūnaus Abelio. Dievas juos paguodė ir davė kitą tokį pat sūnų, vardu Setas. Paskui pirmieji žemės žmonės susilaukė dar daugiau sūnų ir dukterų.