Kahoras

Kahoras (pranc. Cahors) – miestas pietvakarių Prancūzijoje, Oksitanijoje, 90 km į šiaurę nuo Tulūzos; Lo departamento centras. Įsikūręs prie Lo upės, karstiniame Kversi krašte. Greta miesto eina Paryžiaus–Tulūzos geležinkelis ir plentas. Miestas garsėja kaip vyno Cahors gamybos centras. Apylinkėse plyti vynuogynai. Taip pat automobilių dalių, elektrotechnikos, chemijos, baldų pramonė. Veikia vynininkystės muziejus. Vystomas turizmas.

Kahoras pranc. Cahors
Kahoras prie Lo upės ir Valantrė tiltas
Kahoras 44°26′0″ š. pl. 1°26′0″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė	Prancūzija
Regionas	Oksitanija
Departamentas	Lo
Gyventojų (2019)	19 937
Plotas	64,7 km²
Tankumas (2019)	308 žm./km²
Vikiteka	Kahoras

Išlikęs senamiestis su XII–XIV a. architektūros paminklais (romaninė gotikinė Šv. Stepono katedra, statyta 1119 m.; gotikinis Valentrė tiltas su trimis bokštais, 1308 m.; XIV a. popiežiaus Jono XXII rūmų, miesto gynybinių sienų su Pakartųjų bokštu ir Šv. Mykolo vartais liekanos), taip pat romėniškos termos, XIV–XV a. gyvenamieji namai.

Istorija

Dabartinio Kahoro vietoje senovėje gyveno keltai kadrukai (nuo jų gyvenvietės pavadinimo Cadurcorum ir kilo Kahoro vardas), kuriuos I a. pr. m. e. užkariavo Julijus Cezaris. Netrukus iškilo kaip Divona Cadurcorum miestas, bet vėliau užkariautas vestgotų, frankų, saracėnų (732 m.). 1316–1789 m. Kahoras buvo vyskupo valda. Šiame mieste gimęs popiežius Jonas XXII 1331 m. įkūrė universitetą, kuris veikė iki 1751 m. (sujungtas su Tulūzos universitetu). Viduramžiais buvo didelis finansinis centras, liūdnai pagarsėjo dėl lupikavimo (Dantės „Dieviškojoje komedijoje“ minimas greta Sodomos kaip itin nuodėmingas miestas).

• 
  Kahoro reginys
• 
  Šv. Stepono katedra
• 
  Vyskupų rūmai