Atverti pagrindinį meniu
Juodakojai
Juodakojų vadai (1916 m.)
Juodakojų vadai (1916 m.)
Gyventojų skaičius 51 221
Populiacija šalyse Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
(Montanos vėliava Montana)
Kanados vėliava Kanada
(daugiausia Albertos vėliava Alberta)
Kalba (-os) anglų, juodakojų
Vėliava Flag of the Siksika Nation.png
Religijos tradicinė tikyba, krikščionybė, Saulės šokis
Giminingos etninės grupės kiti algonkinai: arapahai, šajenai, grovantrai ir t. t.
Commons-logo.svg Vikiteka: JuodakojaiVikiteka

Juodakojai arba siksikai (sav. Siksikaitsitapi, Niitsitapi, angl. Blackfoot – pagal mokasinų spalvą) – indėnų algonkinų tauta, gyvenanti Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurėje (Montana) ir vidurio Kanadoje (Alberta, Saskačevanas, Britų Kolumbija). Populiacija – virš 51 tūkst. žmonių.[1] Gimtoji juodakojų kalba (Siksiká) vartojama tik ~10 % juodakojų, kiti kalba angliškai. Tikyba krikščionių (daugiausia katalikų), taip pat daug Indėnų bažnyčios narių bei prigimtatikių.

Pasak legendos, juodakojai vadovavę algonkinų būriui, persikrausčiusiam iš Raudonosios upės slėnio (dab. šiaurės vakarų Minesota ir pietų Manitoba) į Uolinių kalnų papėdes vakaruose. Vertėsi medžiokle, žvejyba ir žemdirbyste. XVIII a. iš pietinių tautų perėmė arklius ir pradėjo raitąją bizonų medžioklę. Nedideliais kiekiais augino tabaką. XVIII a. atskiri juodakojų būriai pasiekė Pietų Saskačevano aukštupį ir vidurupį. XIX a. klajojo po sritis nuo pat Šiaurės Saskačevano aukštupio iki Misūrio ištakų. XVIII–XIX a. sudarė juodakojų konfederaciją podraug su peiganais ir kainajais. Be to, su juodakojais buvo susiję nedideli grovantrų ir sarsių būriai. XIX a. pr. buvo įtraukti į prekybą žvėrelių kailiais. 1790 m. būta ~9000 juodakojų, bet po XIX a. pirmos pusės epidemijų ir labai sumažėjus bizonų, populiacija sumažėjo ~70 %. XIX a. antroje pusėje išskirstyti po rezervacijas, palaipsniui rasiškai sumišo. Dabar verčiasi gyvulininkyste, samdomais darbais, amatais, turizmu.

Juodakojų tradicinė kultūra panaši į kitų prerijų indėnų. Kinkė šunų, vėliau arklių velktis. Gaminosi apsiaustus iš bizonų kailių, išpieštus medžioklės ir mūšių scenomis. Iš medžio drožė tabako rūkymo vamzdžius. Dažėsi veidus. Tradicinis būstas – bizonų kailiais dengta palapinė.[2]

Giminės linija abejopa. Tradicinė šeima – didžioji, patrilokalinė. Būta seserinės daugmoterystės ir levirato papročio. Genties vadu tapdavo labiausiai pasižymėjęs karys. Nuo XIX a. vid. įtaką įgijo hierarchinė karinių draugijų taryba (kunukhasis – „visi draugai“). Hierarchija būdavo nustatoma pagal kario nuopelnus (pelnytus priešų skalpus, ginklus). Tikybai buvo būdingi šamanizmo bruožai, dvasių-globėjų kultas. Pasakotas mitas apie pasaulio sutvėrėją Napį. Jis plaukiojęs ant rąsto beribiuose vandenyse su žuvimi, varle, gyvate ir vėžliu. Jis pasiuntęs juos į vandenų dugną atnešti dumblo, bet tik vėžlys tą sugebėjęs padaryti. Iš to dumblo Napis sutvėręs žemę.[3] Rengdavo kasmetinį „Saulės šokį“.[4]

Dabar gyvena 6 rezervacijose:

  • JAV – Juodakojų (Gleišero, Ponderos apyg.), Fort Belknapo (Bleino apyg.);
  • Kanadoje – Blood 148, Piikani 147, Siksika 146, Tsuu T’ina 145 (visi Albertoje).

ŠaltiniaiKeisti

  1. bla Duomenys apie kodu „bla“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
  2. Imantas Melianas. Siksikai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  3. Maclean, John. „Blackfoot Mythology“. The Journal of American Folklore – 6, no. 22 (Jul – Sep., 1893), 165–172.
  4. Черноногие,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.