Joabas
Joabas (hebr. יוֹאָב) – Senojo Testamento personažas, karaliaus Dovydo giminaitis, buvęs jo kariuomenės vadu.[1] Anot 1 Metraščių knygos 2, 15–16, buvo Dovydo sesers Cerujos sūnus.
Biblijoje Joabas apibūdinamas kaip bebaimis, bet karšto būdo vyras.[1] Jis padėjo Dovydui tapti visų Izraelio genčių karaliumi ir liko ištikimas Dovydui, kai prieš jį sukilo Abšalomas, tačiau į Dovydo valdymo pabaigą parėmė Adonijo maištą.[1] Mirus tėvui Dovydui, karalius Saliamonas įsakė Joabą nubausti mirtimi už dalyvavimą maište ir Abnerio bei Amasos, dviejų kariuomenės vadų, nužudymą.[1]