Atverti pagrindinį meniu
Mėtymosi dažais apeiga Holi šventės metu

Holi (skr. होली = Holī) arba Holika – viena svarbiausių kasmetinių hinduistų švenčių, taip pat švenčiama sikhų, dalies džainų, Nepalo budistų. Tai didžioji pavasario šventė (Vasanta Mahotsava), visoje Indijoje pradedama švęsti per phalgunos (vasario–kovo) mėnesio mėnulio pilnatį.

Holikos deginimas

Holi siejama su meilės dievu Kamadeva, todėl šventė turi saturnalijos bruožų. Pirmąją dieną sudeginama didžiulė baidyklė (rakšasės Holikos arba meilės dievo Kamos), antrąją ir trečiąją dieną indai apibarsto vienas kitą spalvotais dažais (milteliais arba skysčiu, dažnai ir purvu), kai kuriuose regionuose imituojamos kovos tarp vyrų ir moterų. Šis laistymosi dažais paprotys siejamas su Krišna, kuris sielodamasis dėl tamsaus gymio bandė šliūkštelėti dažų ant skaistaus mylimosios Radhos veido. Šventuosiuose vaišnavų Vrindavano ir Mathuros miestuose Holi trunka 16 dienų. Pietų Indijoje per šią šventę pabrėžiamas meilės dievo Kamos pavertimo pelenais (taip pasielgęs asketiškasis Šiva) motyvas. Bengalijoje ir Orisoje ant specialių platformų supamos dievų skulptūros, čia Holi dažniau vadinama Dolapūrnima ar Dolajatra (Sūpuoklių švente).[1]


Commons-logo.svg

Vikiteka

ŠaltiniaiKeisti

  1. Kazimieras Seibutis. Holi. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005