Hiperbolė (retorika)
Hiperbolė (sen. gr. ὑπερβολή = huperbolḗ 'padidinimas, persistengimas, perviršis') – retorinė figūra: tyčinis išdidinimas, objekto savybių perdėtas iškėlimas siekiant pabrėžimo arba komiško efekto.[1] Gali būti perdedamas daiktų dydis, jų reikšmė, galia, kiekis, veiksmo ar būsenos trukmė, intensyvumas.[2] Hiperbolė skirta sukurti dramatiškam efektui, tačiau perdėtas hiperbolizavimas gali virsti komizmu.[1]
Hiperbolės gausiai naudotos antikinėje poezijoje, pasakojimuose apie karalių, didvyrių žygdarbius, dažnos meilės poezijoje, išreiškiant begalinę meilę. Platesne prasme, hiperbolės plačiai taikomos politinėje retorikoje, reklaminiuose pranešimuose.[1] Hiperbolės priešingybė – litotė.[2]
Pavyzdžiai redaguoti
Kasdienėje kalboje vartojamos hiberbolės:
- Kuprinė sveria visą toną.
- Stovėjau eilėje ištisą amžinybę.[3]
Literatūroje:
- Žmogus gali išplėšti brangakmenį
- Iš vandenų pabaisos žiočių,
- Ir perplaukt jūrą įnirtingą
- Pašėlusių sragingųjų bangų,
- Arba supint vainiką iš gyvačių
- Suvijusių ant nuosavos galvos.
- Tačiau joksai žmogus šioj žemėj
- Neperkeis kvailio minčių eigos.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 1,2 hyperbole, Encyclopaedia Britannica
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Birutė Meržvinskaitė. Hiperbolė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- ↑ HYPERBOLE: What Is Hyperbole? Definition, Usage, and Literary Examples, supersummary.com