Hišep-ratepasElamo karalius,[1] valdęs III tūkst. pr. m. e. antroje pusėje.[2] Tėvas – Luh-išanas; mirus tėvui, Hišep-ratepas iš pradžių tapo Anšano karaliumi.[1] Hišep-ratepo brolis Zinuba jam valdant buvo karaliaus vietininkas, o Sūzų valdytojas Epirmupis veikiausiai buvo Hišep-ratepo sūnus.[2]

Drauge su Abalgamašu, Marhašio (Varahšio) karaliumi, sukilo prieš Akado valdovą Rimušą (tai įvyko netrukus po to, kai Rimušas paveldėjo sostą iš tėvo Sargono).[2][1] Užėmusios Derą (dab. Badra, Irakas), 2312 m. pr. m. e. Rimušo vadovaujamos akadų pajėgos prasiskverbė į Kerchės slėnį, kur sumušė jungtines Elamo ir Marhašio pajėgas. Akadai persekiojo sąjungininkus iki Sūzų lygumos; tarp Sūzų ir Avano, prie Kabnito upės (galbūt Balarudas, Dizo intakas), kilo antrasis mūšis, jį taip pat laimėjo akadai.[2] Hišep-ratepo likimas neaiškus.[2][1]

Iš Elamo akadai išsigabeno didelį karo grobį.[1] Nipūre ir Ūre aptiktos Rimušo dievams dedikuotos vazos: „iš Elamo grobio, kuomet jis numalšino Elamą ir Varahšį“.[2]

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Leick, Gwendolyn (2002). Who’s Who in the Ancient Near East. Routledge, p. 69. ISBN 9781134787951.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 W. Hinz. The lost world of Elam, re-creation of a vanished civilization. New York, New York University Press, 1973, p. 73–74.