Hercininė kalnodara

Hercininė kalnodara arba variscinė kalnodara – geologinė kalnodara, vykusi vėlyvajame paleozojuje susidūrus Laurusijos, Gondvanos ir kitiems smulkesniems žemynams (Siberijos, Kazachijos, Kinijos, Iberijos, Armorikos, Turkijos, Irano) ir sudarius Pangėją. Kalnodaros pavadinimas kilo nuo tuo metu susidariusių Harco kalnų (Vokietija), taip pat dar vadinama variskine kalnodara, pagal senovės Vokietijoje gyvenusią germanų variskų gentį.[1]

Hercininės kalnodaros metu iškilę kalnai

Suartėjusių žemynų susidūrimo (kolizijos) zonose iškilo aukšti raukšliniai kalnai – hercinidai.

Hercininės kalnodaros metu iškilę kalnai: Centrinis masyvas, Ardėnai, Vogėzai, Reino masyvas, Harcas, Švarcvaldas, Bohemijos kalnai, Alpės (pradžia), Dinarai, Apalačai, Antiatlasas, Uralas, Pamyras (pradžia), Tian Šanis (pradžia). Kai kuriuos hercinidus (Australijos Alpes, Karpatus, Himalajus) vėliau paveikė mezozojuje ir kainozojuje vykusios kalnodaros.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Tadas Rimas Jankauskas. Hercininė kalnodara. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005