Hepatitas A

Hepatitas A

Hepatito A sukeltos geltos atvejis
ICD-10B15
ICD-9070.0, 070.1
LigųDB5757

Hepatitas A (dar vadinamas infekciniu hepatitu) – tai ūminė kepenis pažeidžianti infekcinė liga, kurią sukelia hepatito A virusas (HAV).[1] Dauguma atvejų (ypač vaikams) ligos simptomai būna lengvi arba jų visai nėra.[2] Nuo užsikrėtimo iki galimo simptomų pasireiškimo gali praeiti nuo dviejų iki šešių savaičių.[3] Jeigu simptomų išsivysto, jie paprastai tęsiasi iki aštuonių savaičių. Tai gali būti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pageltusi oda ir akių baltymai, karščiavimas ir pilvo skausmas.[2] Maždaug 10–15 % persirgusiųjų, per šešis mėnesius po pradinės infekcijos simptomai pasikartoja.[2] Retais atvejais liga gali sukelti ūminį kepenų nepakankamumą, ši rizika didesnė vyresnio amžiaus žmonėms.[2]

PriežastisKeisti

Paprastai liga plinta vartojant maistą ar gėrimus, užterštus virusu užkrėstomis išmatomis.[2] Gan dažnas užkrato šaltinis – patiekalai iš nepakankamai termiškai apdorotų kiaukutinių.[4] Liga gali plisti ir per artimą kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi (pvz., per neplautas rankas, naudojantis tais pačiais indais ir pan.).[2] Užsikrėtusiems vaikams liga dažnai simptomų nesukelia, tačiau tokie vaikai gali užkrėsti kitus asmenis.[2] Po vienos infekcijos asmuo įgyja imunitetą visam gyvenimui.[5] Diagnozė nustatoma atlikus kraujo tyrimus, nes simptomai panašūs į daugelio kitų ligų sukeliamus simptomus.[2] Šią ligą sukelia vienas iš penkių žinomų hepatito virusų, hepatito A virusas (HAV). Kitos žinomos šio viruso rūšys: hepatito B, C, D, ir E virusai.

Profilaktika ir gydymasKeisti

Hepatito A galima išvengti pasiskiepijus hepatito A vakcina.[2][6] Kai kuriose šalyse ši vakcina įtraukta į rekomenduojamų skiepų programas vaikams ir anksčiau neskiepytiems didesnės rizikos asmenims.[2][7] Manoma, kad skiepų apsauga trunka visą gyvenimą.[2] Šiuo metu Lietuvoje hepatitas A suvaldytas, tačiau galutinai neišnykęs. Didelė gyventojų dalis imli šiam virusui, todėl viruso protrūkio galimybė išlieka.

    Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos medžiagos kelia abejones.
Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose.

Pasiskiepyti nuo hepatito A ypač aktualu:

  • keliaujant į karšto klimato šalis: Afriką, Aziją, Viduržemio jūros šalis, Artimuosius rytus, Vidurinę ir Pietų Ameriką;
  • kariškiams, vykstantiems į endeminius regionus ar vietoves, kuriose sunku laikytis įprastų higienos taisyklių;
  • žmonėms, kurie dėl profesijos patiria didesnį pavojų užsikrėsti: medicinos personalui ligoninėse, žmonėms, dirbantiems su maisto produktais, gėrimais ar nuotėkomis;
  • besigydantiems nuo lėtinių kepenų ligų.
  • Skiepijamasi likus ne mažiau nei dviem savaitėms prieš planuojant patekti į padidintos rizikos aplinką.

        Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos medžiagos kelia abejones.
    Konkrečias pastabas skaitykite [[Hepatito A vakcina naudojama nuo 1992 metų, todėl šiuo metu garantuojama apsauga siekia apie 10-15 metų, nors reali apsauga turėtų siekti net iki 40 metų. Įrodyta, kad vakcina yra saugi, jos efektyvumas siekia 95 proc. Skiepui naudojama negyvo hepatito A viruso vakcina, skiepijama dviem dozėmis. Lietuvoje nėra įvestas visuotinis vaikų skiepijimas nuo hepatito A, šiuo klausimu intensyviai diskutuojama. Tokia praktika taikoma Izraelyje, kai kuriose JAV valstijose.
    Hepatitas A|diskusijose]].

    Kitos svarbios profilaktikos priemonės – rankų plovimas ir tinkamas maisto terminis apdorojimas.[2] Specialaus gydymo nėra, susirgusiajam rekomenduojamas tausojamasis režimas ir, reikalui esant, vaistai nuo pykinimo arba viduriavimo.[2] Infekcija paprastai visiškai praeina nesukeldama lėtinių kepenų ligų.[2] Jeigu išsivysto ūminis kepenų nepakankamumas, gali reikėti persodinti kepenis.[2]

    EpidemiologijaKeisti

    Pasaulyje kasmet nustatoma beveik 1,5 milijono simptomais pasireiškiančios ligos atvejų[2]; manoma, kad užsikrėtusiųjų skaičius siekia dešimtis milijonų.[8] Liga dažniau pasitaiko tuose pasaulio kraštuose, kur trūksta sanitarijos priemonių ir švaraus vandens.[7] Maždaug 90 % vaikų besivystančiose šalyse hepatitu A perserga iki 10 metų amžiaus, todėl suaugę turi šiai ligai imunitetą.[7] Hepatito A protrūkių pasitaiko pažengusiose šalyse, kur vaikai nesusidūria su infekcija būdami maži, o skiepijimas nėra labai paplitęs.[7] 2010 m. nuo ūminio hepatito A mirė 102 000 asmenų.[9] Kasmet liepos 28-ąją minima Pasaulinė hepatito diena, taip siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į virusinį hepatitą.[7]

    ŠaltiniaiKeisti

    1. Ryan KJ, Ray CG (editors) (2004). Sherris Medical Microbiology, 4th, McGraw Hill, 541–4. ISBN 0-8385-8529-9.
    2. 2,00 2,01 2,02 2,03 2,04 2,05 2,06 2,07 2,08 2,09 2,10 2,11 2,12 2,13 2,14 2,15 Matheny, SC; Kingery, JE (1 December 2012). „Hepatitis A.“. Am Fam Physician 86 (11): 1027–34; quiz 1010–2. PMID 23198670. 
    3. Connor BA (2005). „Hepatitis A vaccine in the last-minute traveler“. Am. J. Med. 118 (Suppl 10A): 58S–62S. PMID 16271543. doi:10.1016/j.amjmed.2005.07.018. 
    4. Bellou, M.; Kokkinos, P.; Vantarakis, A. (March 2013). „Shellfish-borne viral outbreaks: a systematic review.“. Food Environ Virol 5 (1): 13–23. PMID 23412719. doi:10.1007/s12560-012-9097-6. 
    5. (2006) The Encyclopedia of Hepatitis and Other Liver Diseases. Infobase. ISBN 9780816069903.
    6. Irving, GJ.; Holden, J.; Yang, R.; Pope, D. (2012). „Hepatitis A immunisation in persons not previously exposed to hepatitis A.“. Cochrane Database Syst Rev 7: CD009051. PMID 22786522. doi:10.1002/14651858.CD009051.pub2. 
    7. 7,0 7,1 7,2 7,3 7,4 „Hepatitis A Fact sheet N°328“. World Health Organization. July 2013. Nuoroda tikrinta 20 February 2014. 
    8. Wasley, A; Fiore, A; Bell, BP (2006). „Hepatitis A in the era of vaccination.“. Epidemiol Rev 28: 101–11. PMID 16775039. doi:10.1093/epirev/mxj012. 
    9. Lozano, R (Dec 15, 2012). „Global and regional mortality from 235 causes of death for 20 age groups in 1990 and 2010: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2010“. Lancet 380 (9859): 2095–128. PMID 23245604. doi:10.1016/S0140-6736(12)61728-0.