Graikų mitologijoje Helijas (gr. Hêlios – „saulė“) – saulės dievas, titano Hiperiono ir Tėjos sūnus. Helijas turėjo dvi seseris, mėnulio deivę Seleną ir aušros deivę Eos. Helijas buvo vaizduojamas kaip važnyčiojantis po dangų liepsnojantį vežimą. Su juo būdavo asocijuojami gaidys ir erelis. Minima, kad Helijas galėjęs išgydyti akluosius. Helijas kartais yra minimas epitetu Helios Panoptes („visa matantis“).

Jo vežimo žirgų vardai buvo Pirosas, Eosas, Aetonas ir Flegmonas.

Romėnų mitologijoje Heliją atitinka Sol Invictus - vėlyvosios Antikos romėnų saulės (lot. sol) dievybė, garbinta ant Kvirinalijaus kalvos.

Helijui buvo skirtas Rodo kolosas.

Kultas redaguoti

Helijas buvo garbinamas Peloponese ir ypač Rodo saloje, kur jo garbei buvo rengiami kasmetiniai gimnastikos turnyrai. Rodo kolosas buvo paskirtas Helijui.

Mitai redaguoti

  • Geriausiai žinoma legenda susijusi su Heliju yra jo sūnaus Faetono bandymas važiuoti per dangų Saulės vežimu, kuris jam pasibaigė tragiškai.
  • Helijui auksinį vežimą nukaldino Hefaistas.
  • Tą dieną, kai dievai dalinosi pasaulį, Helijas turėjo apšvietinėti žemę, todėl jam nieko neliko. Tada jis iš jūros iškėlė Rodo salą ir pavadino ją Rodo sala (žmonos Rodės garbei).

Vaikai redaguoti

  1. Charitės
    1. Aglaja
    2. Eufrosinė
    3. Talija
  1. Astridė[1]
  1. Heliadės
    1. Aegijalė
    2. Aiglė
    3. Aiterija
    4. Helija
    5. Meropė
    6. Foebė
    7. Dioksipė
  2. Faetonas
 
Baktrijos karaliaus Plato moneta su Helijumi (145–140 m.). Viršuje: Plato biustas su vainiku. Apačioje: Saulės dievybė Helijas, vairuojantis keturžirgį vežimą. Graikų legenda: BASILEOS EPIFANOIS PLATONOS „Karalius Plato, Dievo apsireiškimas Žemėje“.
  1. Faetonas
  1. Faetusa
  2. Lampetija
  1. Elektrio
  2. Heliadai
    1. Ochimas
    2. Kerkafas
    3. Makaras (Makarėjas)
    4. Aktis
    5. Tenagas
    6. Triopas
    7. Kandalas
  1. Aegėja
  2. Aetas
  3. Kalypso
  4. Kirkė
  5. Pasifajė
  6. Persas

Išnašos redaguoti