Haušai
| Haušai | |
|---|---|
 Haušai savo būste (1769 m. piešinys)
| |
| Gyventojų skaičius | išnyko XX a. pr. |
| Populiacija šalyse | Ugnies Žemė ( Argentina)
|
| Kalba (-os) | haušų♰ |
| Religijos | šamanizmas |
| Giminingos etninės grupės | selknamai, tehuelčai, haušai |
Haušai arba manekenkai (Manek’enk) – išnykusi indėnų tauta, gyvenusi dabartinės Argentinos pietuose, Ugnies Žemės salos rytinėje dalyje (Mitrės pusiasalyje). Buvo artimai gimininga kitoms šio krašto tautoms – selknanams, tehuelčams ir kt.
Istorija redaguoti
Manoma, kad haušai susidarė iš bendros su selknamais ir tehuelčais protautės. Keliama hipotezė, jog haušai pirmieji apgyvendino Ugnies Žemės salą. Tiesa, nežinoma, kad ši tauta būtų naudojusi kokias nors valtis, todėl neaišku, kaip jie persikėlė per Magelano sąsiaurį. Pasak vienos hipotezės, juos galėję perkelti kanojas įvaldę jaganai arba alakalufai.[1] Pradžioje haušai, matyt, buvo apgyvendinę visą salą, bet vėliau čia atsikėlę selknamai arba išžudė, arba asimiliavo daugelį haušų, todėl jie išliko tik Mitrės pusiasalyje, kur buvo pačios nepalankiausios klimatinės sąlygos.[2]
Pirmieji europiečiai, aprašę haušus, buvo 1619 m. ispanų Garsijos de Nodalio ekspedicijos dalyviai, kurie sustojo Mitrės pusiasalyje (Geros Kloties įlankoje) pasipildyti atsargų.[3] 1711 m. Geros Kloties įlankoje sustojo jėzuitų laivas, o 1769 m. – Džeimso Kuko ekspedicija. Jis aprašė, kad haušai gyveno ypatingai varganai. Tuo tarpu 1832 m. haušus aplankęs Čarlzas Darvinas pastebėjo, kad ši tauta labai panaši į patagonus (tehuelčus), ir gyvena žymiai geriau, nei varganos tautos vakaruose (jaganai). Per XIX a. haušų populiacija sparčiai nyko (1891 m. buvo ~100 žmonių, 1912 m. – mažiau, nei 10), ypač, dėl europiečių užneštų ligų.[4] Haušų gyvenimo būdą aprašė salaziečių misionieriai, haušų žodyną sudarė Lukasas Bridžesas.[5]
XXI a. pr. paskutiniai haušų ir selknamų palikuonys gyveno Rafaelos Išton bendruomenėje prie Ušuajos.[6]
Kultūra redaguoti
Haušai buvo medžiotojai-rankiotojai. Maitinosi daugiausia jūrų gyvūnų mėsa – medžiojo ruonius, jūrų liūtus.[7] Guanakai haušų žemėse buvo gana reti, matyt, jų kailius gaudavo mainais iš selknamų. Kultūriškai buvo artimi selknamams – gaminosi strėles su akmeninėmis smaigėmis, negausiems apdarams naudojo guanakų kailius ir ruonių odas. Šeima buvo patrilinijinė ir patrilokalinė. Buvo bent 10 šeimų junginių, kurie turėjo atskiras prieigas prie jūros medžioklei.[8]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Furlong, Charles Wellington (December 1915). „The Haush And Ona, Primitive Tribes Of Tierra Del Fuego“. Proceedings of the Nineteenth International Congress of Americanists.
- ↑ Lothrop, Samuel Kirkland (2002) [1928]. „The Indians of Tierra del Fuego“. Patagonia inedita. Vol. 20 (Reprint ed.). Ushuaia: Zagier & Urruty.
- ↑ Chapman, Anne (2010). European Encounters with the Yamana People of Cape Horn, Before and After Darwin. Cambridge University Press.
- ↑ Furlong, Charles Wellington (March 1917). „Tribal Distribution and Settlements of the Fuegians, Comprising Nomenclature, Etymology, Philology, and Populations“. Geographical Review. 3 (3): 169–187.
- ↑ Cooper, John M. (December 1915). „Fuegian and Chonoan Tribal Relations“. Proceedings of the Nineteenth International Congress of Americanists: 446–447.
- ↑ Falleció uno de los últimos descendientes selknam haush, ushuaia-info.com.ar
- ↑ Yesner, David R.; Torres, Maria Jose Figuerero; Guichon, Ricardo A.; Borrero, Luis A. (2003). „Stable isotope analysis of human bone and ethnohistoric subsistence patterns in Tierra del Fuego“. Journal of Anthropological Archaeology. 22 (3): 279–291.
- ↑ Chapman, Anne; Hester, Thomas R. (1973). „New data on the archaeology of the Haush, Tierra del Fuego“. Journal de la société des américanistes. 62 (1): 185–208.