Giumri
Giumri (arm. Գյումրի) – miestas Širako srityje, Armėnijos šiaurės vakaruose, netoli sienos su Turkija. Nuo Jerevano nutolęs 120 km. Antrasis pagal dydį šalies miestas, srities centras. Svarbus transporto centras, geležinkelio mazgas, automobilių kelias, jungiantis Jerevaną su Batumiu, oro uostas. Išvystyta lengvoji, mašinų, maisto pramonė, išplėtoti keramikos, vario dirbinių amatai. Yra pedagogikos institutas, du teatrai, kraštotyros muziejus, paveikslų galerija, istorinis-architektūrinis draustinis. Kontinentinis klimatas. Giumri veikia didelė Rusijos karo bazė, apginkluota zenitiniais raketiniais kompleksais S-300 ir reaktyviniais naikintuvais MiG-29.
Giumri Գյումրի | |
---|---|
Šv. Išganytojo cerkvė iki 1988 m. žemės drebėjimo | |
Laiko juosta: (UTC+4) ------ vasaros: (UTC+5) | |
Valstybė | Armėnija |
Sritis | Širako sritis |
' | Samvel Balasanyan |
Gyventojų | 113 525 |
Plotas | 54 km² |
Tankumas | 2 102 žm./km² |
Vikiteka | Giumri |
Kirčiavimas | Giumrì |
Mieste stovi paminklai žymiam armėnų kilmės prancūzų dainininkui Š. Aznavurui (g. 1924 m.) ir tarybiniam aktoriui F. Mkrtčianui (1930–1993).
Istorija
redaguotiGyvenvietė dabartinio miesto teritorijoje buvo jau V a. pr. m. e. Tuomet vadinta Kumairi. Po 1804–1813 m. vykusio Rusijos ir Persijos karo, atiteko Rusijai, kuri 1837 m. pastatė tvirtovę, o 1840 m. miestą pervadino Aleksandropoliu. 1899 m. per miestą nutiestas geležinkelis, kuris paskatino pramonės ir amatų augimą. Nuo 1924 m. iki 1991 m. vadintas Leninakanu. Miestas smarkiai nukentėjo per katastrofišką Spitako žemės drebėjimą 1988 m. gruodį.[2]
Sportas
redaguotiGiumri laikomas svarbiu Armėnijos sporto centru. Mieste išugdytas Europos šuolių į tolį čempionas ir rekordininkas R. Emijanas, daugkartinis pasaulio čempionas sunkumų kilnojime J. Vardanianas, graikų romėnų imtynių pasaulio čempionas A. Abrachamianas.
Futbolas
redaguoti- FA Širak Gyumri
- FA Širak-2 Gyumri
- Yra ir futsalo komandos.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Cities of Armenia, pop-stat.mashke.org
- ↑ Giumri. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 713 psl.