Giovanni Battista Gaulli

Džovanis Batista Gaulis, pramintas Bačičiu (it. Giovanni Battista Gaulli, Baciccio 16391709 m.) – italų baroko tapytojas.

Bačičo autoportretas (apie 1668 m.)

BiografijaKeisti

Džovanis Batista Gaulis gimė 1639 m. gegužės 8 d. Genujoje. Jis mokėsi pas vietos dailininką Lučianą Borconę, buvo paveiktas Antonio van Deiko ir B. Strocio kūrybos. 1653 arba 1657 m. jis persikėlė į Romą, kur stojo mokytis pas Berninį, kuris supažindino jį su miesto meno aplinka, rėmėjais. 1666−1672 m. atliktos alegorinės freskos Šv. Agnietės bažnyčioje Navonos aikštėje jį išgarsino kaip vieną pirmaujančių Romos tapytojų. 1669 m. jis lankėsi Parmoje studijuoti Koredžo iliuzionistinių freskų. 1671−72 m. nutapė altorinį paveikslą „Šv. Liudviko Beltrano ekstazė“ koplyčiai Santa Maria sopra Minerva bažnyčioje, „Šv. Mortos šlovę“ ir keturias alegorines paneles luboms S. Marta al Collegio Romano bažnyčiai. 1672 m. jam jėzuitų ordino generolas Džian Paolas Oliva patikėjo svarbiausią gyvenimo užsakymą − tapybą Il Gesu bažnyčioje. Joje Dž. B. Gaulis derino tapybą su stiuko dekoru ir tarp jo darbų žymiausiu laikoma navos lubų tapyba „Švč. Jėzaus Vardo triumfas“ (1676−79 m.). Jis apie 1707 m. dirbo Santi Apostoli bažnyčioje. Dž. B. Gaulis mirė 1709 m. balandžio 2 d. ir paliko neužbaigtą mozaiką Šv. Petro bazilikos krikšto koplyčios vestibiulio kupole. Su Pjetru da Kortona ir Andrėja Pocu jis laikomas vienu iš garsiausių italų baroko dekoruotojų-monumentalistų.

Darbų galerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

 

Vikiteka