Gerzos kultūra – eneolito archeologinė kultūra, pavadinta Gerzos kapinyno (Žemutinis Egiptas) vardu. Dar vadinama Nakados II kultūra.

Gerzos kultūra
3500 m. pr. m. e. – 3200 m. pr. m. e.
Keramikos pavyzdžiai
Dab. valstybės Egiptas
Ist. regionas Aukštutinis Egiptas
Gyvenvietės Gerza, Nakada
Amžius Eneolitas
Lingvistinė grupė proto-egiptiečiai

Arealas redaguoti

Gerzos kultūra buvo paplitusi 3500–3200 m. pr. m. e. Egipte. Susiklostė po Amros kultūros.

Kultūra redaguoti

Gerzos kultūros žmonės gyveno didelėse, apie 2 km² dydžio gyvenvietėse, statėsi stačiakampius 7,5 x 5,5 m dydžio pastatus. Vertėsi gyvulininkyste, amatais, žemdirbyste – 4 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje pradėjo naudoti arklą, aptikta drėkinimo įrenginių liekanų.

Naudojo akmeninius, titnaginius ir varinius dirbinius (rasta daug durklų), mokėjo pasigaminti gipso ir fajanso. Keramika dažyta raudonai arba tamsiai geltonai su raudonai tapytais žmonių, gyvulių ir valčių piešiniais, gamtos vaizdais. Rasta molinių ir akmeninių moterų figūrėlių.

Mirusiuosius laidojo kapinynuose su gausiomis įkapėmis (indais, titnago ir vario dirbiniais); aptikta gentinės diduomenės kapų. Jie buvo įrengti panašiai kaip gyvenamieji kambariai, su buities reikmenimis. Rasta ritualinių reikmenų: amuletų, figūrėlių, daiktų, puoštų gyvūnų (liūtų, jaučių, galvijų, hipopotamų, sakalų) atvaizdais.

Gerzos kultūros žmonės prekiavo su Pietvakarių ir Vakarų Azijos šalimis. Gerzos kultūros vėlyvuoju laikotarpiu Aukštutiniame ir Žemutiniame Egipte susiklostė du dideli gentiniai junginiai, apie 3000 m. pr. m. e. susikūrė Egipto valstybė.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Gerzos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 615 psl.

Literatūra redaguoti

  • Petrie/Wainwright/Mackay: The Labyrinth, Gerzeh and Mazghuneh, British School of Archaeology in Egypt XXI. London 1912
  • Alice Stevenson: Gerzeh, a cemetery shortly before History (Egyptian sites series),London 2006, ISBN 0-9550256-5-6