Geriamasis vanduovanduo, skirtas gerti ir kurį galima naudoti ruošiant maistą, nesukeliant pavojaus sveikatai. 2020 m. 74 % pasaulio gyventojų turėjo prieigą prie švaraus geriamojo vandens (2015 m. tokių buvo 70 %), 2 mlrd. tokios prieigos neturi. Iš jų 1,2 mrld. neturi prieigos net prie bazinių patarnavimų.[1] Didesnė dalis pasaulio gyventojų turi prieigą prie vandens iš čiaupo, kiti geriamąjį vandenį semia iš šulinių ir viešųjų vandens telkinių. JT duomenimis, kritiškiausia padėtis su geriamuoju vandeniu Užsachario Afrikoje, kai kuriose valstybėse nuošimtis nesiekia 40 %. 2017 m. duomenimis, Lietuvoje prieigą prie švaraus vandens turėjo 92,04 % gyventojų.[2] Vartojant nešvarų geriamąjį vandenį kyla grėsmė susirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip cholera.

Geriamasis vanduo iš čiaupo.

Pasaulio sveikatos organizacija prieigą prie švaraus geriamojo vandens laiko kertine žmogaus teise. JT paskelbtų Darnaus vystymosi tikslų šeštasis tikslas yra švarus vanduo ir sanitarijos priemonės.

Šaltiniai redaguoti