Gajaniečiai
Gajaniečių moterys
Gajaniečių moterys
Gyventojų skaičius >500 tūkst.
Populiacija šalyse Gajanos vėliava Gajana: 0,36–0,4 mln.
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
Kanados vėliava Kanada
Kalba (-os) Gajanos kreolų, anglų
Religijos krikščionybė (protestantizmas), afrikietiški tikėjimai ir kt.
Giminingos etninės grupės kiti karibiečiai (surinamiečiai, gvianiečiai, trinidadiečiai ir kt.), afrikiečiai (jorubai, eviai ir kt.), Gajanos indai

Gajaniečiai (arba afrogajaniečiai) – Gajanos kreolai, viena iš pagrindinių dviejų Gajanos tautų (kiti – Gajanos indai). Populiacija >500 tūkst. žmonių, iš jų ~360–400 tūkst. gyvena Gajanoje, likę – išeivijoje JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje. Kalba kreoline anglų kalbos atmaina (Gajanos kreolų kalba). Dauguma tikinčiųjų – krikščionys protestantai (daugiausia anglikonai, taip pat presbiterijonai, metodistai ir kt.), taip pat yra katalikų, būdingos sinkretinės afrikietiškos tikybos (rastafariai, obeah ir kt.).

Gajaniečiai kreolai yra afrikiečių vergų, atgabentų darbams plantacijose XVIIXVIII a. palikuonys.

Gyvena daugiausia miestuose (šalies šiaurėje), dirba pramonės įmonėse, boksito kasyklose, dalis – ūkininkai, samdomi darbininkai.

Kaimiškose vietovėse statėsi namus iš medinių griaučių, sienas rentė iš vytelių, apteptų moliu ir mėšlu; stogas iš šiaudų ir palmių lapų. Vėliau paplito mediniai namai ant polių (sienos iš lentų, stogas – iš gofruotos geležies).

Gajaniečiai kultūriškai labai artimi Karibų salų tautoms, todėl Gajana priskiriama prie Karibų šalių (nors nėra prie pačios jūros). Jie išlaikę daug afrikietiškos kultūros bruožų – virtuvę, šeimyninius santykius, liaudies meną. Tradiciniai kreoliniai šokiai – kumfo, koromanti, kongo (dabar nunykę). Kaimiškose vietovėse paplitęs sinkretinis raganavimas (obija). Tradicinės šventės – karnavalai. Būdingas kalipso muzikos stilius.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Гайанцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.